Su redakcija susisiekė naujausias sukčių produktų veidu ne savo noru tapęs televizijos ir radijo laidų vedėjas Rolandas Mackevičius. Vyras atsiuntė ekrano nuotrauką, kurioje galima matyti el. laišką, esą siųstą 15min.
Paspaudus ant laiške pateiktos nuorodos, nuvedama į 15min tinklalapį primenančią imitaciją. Šioje, kaip ir ankstesniais kartais, siūloma „investuoti“ į kriptovaliutas.
Jokių laiškų, kuriuose siūloma investuoti į kriptovaliutas, 15min nesiuntė. Tai – dar viena sukčių ataka, kuria siekiama išvilioti gyventojų pinigus.
Praėjusių metų spalio pabaigoje šalies gyventojams buvo siuntinėjamos panašaus pobūdžio SMS žinutės. Tuomet taip pat bandyta imituoti 15min tinklalapio dizainą.
Nuo panašaus pobūdžio sukčių nukentėjo šimtai žmonių. Preliminariais Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2019 m. policijoje pradėta virš 100 ikiteisminių tyrimų, susijusių su lėšų išviliojimu, prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.
Naujų duomenų, kokias sumas sukčiams pavyko nugvelbti, policijos atstovai pateikti negalėjo, tačiau rugpjūtį buvo skaičiuojama, kad gyventojai neaiškios kilmės investavimo platformų valdytojams patikėjo tūkstančius eurų.
„Nukentėjusieji susigundė galimybe investuoti ir prarado nuo kelių šimtų eurų iki 57 tūkst. eurų. Dažniausiai sukčiai naudoja viešumoje gerai žinomų ir atpažįstamų žmonių atvaizdus“, – vasaros pabaigoje redakcijai pateiktame atsakyme teigė Lietuvos policija.
Trečiadienį apie sukčių veiklą pranešė ir Lietuvos bankas, socialinio tinklo paskyroje pranešęs apie banko vardu sukčių siųstas SMS žinutes.
Gelbsti atidumas
Nuorodos į pinigus išvilioti siekiančius naujienų portalus keičiamos kasdien. Pasitaiko atvejų, kai jos primena atpažįstamus naujienų portalus, pavyzdžiui, tv3-dabar.com, tv3.dienosnaujienos.com ar tv3verslo-aktualijos.com.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad gavęs teismo leidimą Lietuvos bankas turi teisę duoti interneto tiekėjams nurodymą tokias svetaines blokuoti ir riboti nelegalias paslaugas siūlančią reklamą.
Daugiau informacijos apie Finansų ministerijos poziciją dėl internetinių sukčių – čia.
Norint išvengti internetinių sukčių, reikėtų neskubėti dalintis asmeniniais duomenimis, įsitikinti, kad skaitomas tikras naujienų portalas, ne jo imitacija. Reikėtų kreipti dėmesį ne į socialiniame tinkle matomą nuorodos pavadinimą, o į tą, kuris rašomas naršyklės adreso laukelyje nuorodą atidarius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
