Valdančiosios koalicijos nuomone, iki 2011 metų reikia paruošti programą, pagal kurią būtų panaikinta 10 apskričių. Liktų keturi regionai. Konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus manymu, vienas regionas galėtų būti Vilnius, vienas – sujungta Aukštaitija ir Dzūkija. Kauną tektų sujungti su Suvalkija, o Šiaulius, Klaipėdą ir Tauragę su Žemaitija. Permainų koalicija tikisi, kad šie regionai kiekvienas atskirai galėtų pretenduoti į didesnę Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą ir patys spręstų, kaip ją naudoti.
Tokia nuomone piktinasi Apskričių vadovų sąjungos prezidentas A.Šedžius. Jo teigimu, apskritis ir regionas yra dvi skirtingos sąvokos. Regionas gali būti specialiai sukurtas kažkokiam projektui, tačiau apskričių naikinimas ir naujos struktūros kūrimas pareikalaus didelių lėšų.
Reforma kainuos brangiai
„Pakeitimus reikia daryti racionaliai. Manau, kad Vyriausybė vėliau pamatys, jog viskas yra kitaip. Krizės etapu čia sutaupyti neįmanoma, bus didelių išlaidų“, – mano A.Šedžius.
Pasak jo, administracinius darbus vis tiek kam nors teks atlikti, todėl nieko sutaupyti nepavyks. Pačios apskričių administracijos per metus kainuoja apie 30 milijonų litų. O visas kitas įstaigas – pensionus, vaikų globos namus, mokyklas – vis tiek teks išlaikyti, nesvarbu, kuriame administraciniame vienete jie bus.
A.Šedžius pripažįsta, kad panaikinus apskritis tektų panaikinti daugybę etatų, žmonės netektų darbo.
„Racionalumo nedaug. Tuomet geriau paruošti pataisą – palikti šešiasdešimt savivaldybių, daugiau įgalioti seniūnijas, nematau prasmės Lietuvą skirstyti į keturis regionus“, – aiškino A.Šedžius.
Anot jo, dar prieš dešimtmetį tokia mintis buvo kilusi, tačiau tolygiai suskirstyti visą Lietuvos teritoriją praktiškai nebūtų pavykę, be to, tokiu atveju nukenčia mažesni miesteliai. Pasak sąjungos prezidento, didiesiems penkiems miestams nieko neatsitiks, bet penki mažesni grįžtų prie rajonų centrų statuso.
Kauno apskritis permainų nebijo
Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius teigė, kad nebijo pakeitimų, jei bus nuspręsta, kad jie būtini, tačiau nemano, kad suskirsčius Lietuvą padidėtų ES finansinė parama. Pasak Kauno apskrietis viršininko, jau dabar ES pinigai regionams yra paskirstyti.
„Kauno apskričiai 2007–2013 metams skirta apie 350–400 milijonų litų. Yra 24 programos, skirtos atskiroms šakoms – dviem jau yra pateikti projektai. Lėšų įsisavinimo procesas jau vyksta“, – teigė R.Morkevičius.
Tačiau vadovas pripažįsta, kad pati administracija negali egzistuoti be tikslo.
„Laikas eina ir atsinaujinti būtina, tačiau tas atsinaujinimas turėtų būti su tikslu, reikia žinoti, kokio mes tikslo norime. Be abejo, reikia žinoti, kiek ta reforma kainuos“, – aiškino R.Morkevičiaus.
Apskrities vadovas mano, kad mažieji miestai nenukentėtų, jei ir toliau finansinė parama būtų skirstoma kaip dabar. Kiekviena savivaldybė teikia projektus, kuriuos reikėtų finansuoti, kad būtų išspręstos savivaldybės problemos. Lėšos skirstomos pagal formulę – tokiu būdu sudaromas limitas. Svarbu žinoti gyventojų skaičių, savivaldybės plotą ir biudžetą. Ketvirtoji dalis – gaunamų lėšų, padalintų visoms savivaldybėms po lygiai, dydis. Tik sudėjus šias visas dalis gaunama konkreti pinigų suma, kurią gali gauti savivaldybė.
„Pasikeitimai manęs negąsdina, valstybės valdymo srityje reikia prisitaikyti prie nūdienos reikalavimų“, – tikino R.Morkevičius. Vadovas priminė, kad 1918 metais Lietuvoje buvo įkurtos pirmos dvi apskritys – Kauno ir Šiaulių. Gruodžio mėnesį šioms apskritims sukaks 90 metų.
