Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 12 15

Rado naują įrodymą, esą klimatas nesikeičia, – Lietuvą užvertusias sniego pusnis

Klimato kaitos skeptikai rado naują argumentą, kad šis procesas yra išgalvotas, – Lietuvą užvertęs sniegas esą rodo, kad tai tėra kažkieno sugalvota afera. Tokia interpretacija klaidinga – ekstremalių reiškinių daugėja būtent šylant klimatui, o šiuo atveju klimatas dar buvo supainiotas su orais.
Grigiškių gatvės po snygio
Grigiškių gatvės po snygio / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Pasisakė galiūnas

Vienas „Facebook“ vartotojas prieš kelias dienas uždavė retorinį klausimą: „Įdomu, kiek sniego turi prisnigti, kad visi žmonės suprastų, kokio masto afera yra „klimato kaita“.

Žemiau paminėtas Žydrūnas Savickas – reikėtų suprasti, kad šios frazės autorius. Kas tiksliai jis yra, nenurodyta, bet tokį patį vardą ir pavardę turi žinomas stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Lietuvos sportininkas galiūnas Žydrūnas Savickas.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Sniegas kai kam pasirodė patvirtinimas, esą klimatas nesikeičia
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Sniegas kai kam pasirodė patvirtinimas, esą klimatas nesikeičia

Interneto paieškos sistema nepatvirtina, kad jis būtų pasakęs tokią frazę. Taip pat nerezultatyvios paieškos pagal šį vardą ir pavardę bei žodį „sniegas“ ar frazę „klimato kaita“.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Žydrūno Savicko komentaras apie klimato kaitą ir sniegą
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Žydrūno Savicko komentaras apie klimato kaitą ir sniegą

Taip apie klimato kaitą ir sniegą galiūnas pasisakė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Identiška frazė buvo parašyta kaip komentaras po vienu iš jo įrašų.

Sniego siurprizų gali daugėti

„Danske Bank“ klimato kaitos duomenų mokslininkas dr. Justinas Kilpys paaiškino, kodėl tokia išvada apie klimato kaitą ir gausų sniegą yra klaidinga.

„Čia – klasikinis mitas, kai painiojami orai ir klimatas“, – portalui 15min sakė klimatologas, kuris pernai apsigynė disertaciją apie sniego dangos tyrimus, pasitelkiant kosminius palydovus. – Orai keičiasi nuolat ir niekada nebūna „vidutiniai“.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Grigiškių gatvės po snygio
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Grigiškių gatvės po snygio

Vidutinė (normali) temperatūra, krituliai yra matematinis (bet objektyvus) rodiklis, padedantis apibrėžti ir palyginti klimato sąlygas skirtinguose regionuose.“

Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvą užklupo pietinis cikonas. Šį gamtos reiškinį išsamiai aprašė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius.

„Ar šitas pietinis ciklonas buvo sustiprintas klimato kaitos, pasakyti negaliu, bet mokslas dabar teigia, kad, kuo šiltesnė atmosfera, tuo daugiau joje gali susikaupti vandens garų, – paaiškino J.Kilpys. – Todėl daugelis kritulių tampa gausesni ir intensyvesni.

Tad, šylant klimatui, stiprių snygio atvejų gali daugėti. Ir tas matyti iš sniego dangos statistikos Lietuvoje – dienų su sniego danga mažėja, bet maksimalus sniego dangos storis nesikeičia, nes dabar jis dažnai susidaro stiprių snygių metu.“

Šiluma = išgarintas vanduo = krituliai

JAV veikiantis Aplinkos apsaugos fondas (Environmental Defense Fund, EDF) pažymi, kad būtent dėl klimato kaitos gali padaugėti stiprių snygių.

„Tai gali atrodyti nelogiška, tačiau tikėtinas klimato kaitos poveikis – daugiau sniego per pūgas, – pažymi viena didžiausių pasaulyje aplinkosaugos organizacijų. – Taip yra todėl, kad šiltėjanti planeta į atmosferą išgarina daugiau vandens. Ši papildoma drėgmė reiškia daugiau kritulių – gausaus snygio ar liūčių.“

Šiltuoju metų laiku tai gali sukelti rekordinius potvynius. Žiemą, kai mūsų gyvenama Žemės dalis yra nusisukusi nuo Saulės, temperatūra nukrenta ir vietoj liūčių gali kilti didžiulės žiemos audros.

Taip pat skaitykite: Žongliruoja skaičiais: atrinko „patogius“ ir nustatė, kad ledo Arktyje daugėja

„Vidutinė temperatūra nuolat kyla, – primena EDF. – Šaltasis frontas gali atnešti laukiamą pokytį po karštų vasarų, tačiau dėl klimato kaitos poveikio mūsų planetoje pastebima dramatiška atšilimo tendencija.“

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) bei NASA duomenimis, 2016 m. pagerino visus rekordus. Jie tapo šilčiausiais metais pasaulio sausumos ir vandenyno paviršiuose nuo 1880-ųjų, kai buvo pradėti registruoti duomenys.

Ekrano nuotr. iš climate.nasa.gov/Čia pavaizduota vidutinė Žemės temperatūra 2013-2017 m., palyginti su 1951-1980 m. baziniu vidurkiu. Geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos žymi regionus, kuriuose tapo šilčiau.
Ekrano nuotr. iš climate.nasa.gov/Čia pavaizduota vidutinė Žemės temperatūra 2013-2017 m., palyginti su 1951-1980 m. baziniu vidurkiu. Geltonos, oranžinės ir raudonos spalvos žymi regionus, kuriuose tapo šilčiau.

Temperatūra gerina rekordus

Šios žiemos pradžioje nustebino itin gausus sniegas ir intensyvus snygis, bet tokie krituliai gali nustebinti ir kitu metų laiku.

Taip pat skaitykite: Vietoj daržo – Kalėdų eglutės paieškos: tokie gegužės pokštai mokslininkų nestebina

Štai pernai pasnigo gegužės pradžioje. Lietuvoje sniego pridrėbė tiek, kad lūžo medžiai.

Beje, 2020-aisiais rimtai buvo pasnigę dar vėliau – gegužės 12-ąją, nors išvakarėse orai džiugino vasariška 20 laipsnių viršijančia temperatūra. Tuomet Žemaitiją nuklojusio sniego dangos storis siekė 4 cm, pernai Šiauliuose – net 5-6 cm.

J.Kilpys tuomet paaiškino, kad ilgas ruduo ar sniegas gegužę yra ne pasislinkusių metų laikų padarinys. Jie tiesiog patrumpėjo ir pailgėjo.

Statistika taip pat rodo, kad žiemos tampa šiltesnės, pavasariai šiltesni. Bet patiriame ekstremalius orų svyravimus.

Puikus to pavyzdys buvo ne tik šie, bet ir praėję metai. Pernai vasario pabaiga buvo šiltesnė nei įprastai, o kovo pradžioje atėjo didžiuliai šalčiai. Mėnesio pabaigoje vėl buvo teigiama anomalija – temperatūra kilo net iki 19 laipsnių. Tad per vieną mėnesį ji svyravo nuo -15 iki +19. Termometro stulpelis šokinėjo ir pernykštį vasarį, ir balandį.

Taip pat skaitykite: Anglies dvideginio – rekordinis kiekis, bet melagienų kūrėjai problemos nemato

Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) rudens pradžioje paskelbė, kad praėjusi vasara buvo karščiausia per visą stebėjimų istoriją – žemyną buvo apėmusios rekordinės karščio bangos ir didžiausia per šimtmečius sausra.

Ar tokie gamtos pokštai, kaip sniegas gegužę ar tikėtas, bet itin gausus snygis žiemą, – negrįžtamas klimato kaitos rezultatas, ar panašūs gamtos pokštai kartojasi kas tam tikrą laiko tarpą?

Taip pat skaitykite: 2022 metų vasara buvo karščiausia per visą Europos stebėjimų istoriją

J.Kilpio teigimu, ekstremalių reiškinių visada buvo ir bus ateityje.

Orai tam tikru metu priklauso nuo konkrečios dienos ar savaitės atmosferos cirkuliacijos, dėl kurios nuo Viduržemio jūros ar nuo Arkties vandenyno atkeliauja vienokie ar kitokie orai.

Taip pat skaitykite: Nauji duomenys nerodo klimato kaitos? Rodo, jei lyginami su ankstesne temperatūra

Klimato kaita yra daugiamečių vidurkių pokytis. Jis rodo, kad klimatas šyla. „Žiemos Lietuvoje keičiasi labiausiai. Bet tai nereiškia, kad neturėsime šaltų orų, sniego. Greičiausiai žiemomis dominuos rudeninis oras – kaip lapkritį. Bet bus ir šaltų savaičių. Lygiai taip pat su pavasariais. Bus daugiau pavasarių su šiltais orais“, – sakė J.Kilpys.

Teiginiai, esą klimatas nesikeičia, ir bandymai kai kuriuos reiškinius – pavyzdžiui, gausų sniegą žiemą, pateikti kaip to įrodymą, yra populiarios sąmokslo teorijos dalis.

Įvairūs aiškinimai – esą Žemėje yra pakankamai augalų anglies dvideginiui paversti deguonimi, o klimato kaita esantis natūralus procesas ir sniegas tai tik patvirtina – yra klaidingi.

Anglies dvideginio, kuris laikomas pagrindine šiltnamio efekto, taigi ir klimato pokyčių, priežastimi, kiekis atmosferoje jau pasiekė rekordinį lygį. Klaidingas ir teiginys, kad mes neturime įtakos klimato šiltėjimui ar kad tai yra natūralus kaitos ciklas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs