„Truputį abejoju, kad latviai pasieks tikslą. Tų oligarchų Latvijos sistemoje yra šiek tiek daugiau negu Lietuvoje. Lietuvoje mes apie juos daugiau kalbame, manyčiau, kad jie turi šiek tiek mažesnį poveikį tiesioginei Lietuvos politikai, o Latvijoje oligarchai yra tokie stiprūs, kad norint juos nustumti ir įveikti, reikia ganėtinai nuodugniai pakeisti politinę struktūrą“, – sekmadienį BNS sakė K.Girnius, komentuodamas šeštadienį kaimyninėje šalyje vykusio referendumo dėl Saeimos paleidimo rezultatus.
Pirminiais duomenimis, už 10-ojo šaukimo parlamento paleidimą balsavo 650 tūkst. 518, arba 94,3 proc. rinkėjų, prieš buvo 37 tūkst. 829, arba 5,48 proc. rinkėjų. Iš viso referendume Latvijoje ir užsienyje dalyvavo 689 tūkst. 988, arba 44,73 proc., iš 1 mln. 491 tūkst. 735 rinkėjų.
„Nuošimtis (balsavusiųjų už paleidimą – BNS) iš tiesų didelis. Reikia prisiminti, kad prieš kurį laiką buvo daromas šioks toks kontrastas tarp Lietuvos ir Latvijos. Lietuva ir Latvija abidvi pergyveno milžiniškas krizes, bet Latvijos premjeras buvo populiarus, o Lietuvos premjeras – nepopuliarus. Dabar paaiškėjo, kai nutariama paleisti Seimą, aiškiai rizikuojama, kad bus sudaroma nauja Vyriausybė, todėl galima suabejoti, ar tikrai buvo toks Latvijos premjero populiarumas“, – svarstė K.Girnius.
Jis neatmetė galimybės, kad būtent kadenciją baigusio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero kreipimasis į tautą dėl pernelyg tamprių politikų ir oligarchų ryšių padarė tokią įtaką rinkėjų sprendimui.
„Kažkodėl abejoju, kad žmonės tikrai manė, jog Seimas ir Vyriausybė buvo tokie prasti, iki to dramatiško prezidento pasisakymo“, – teigė apžvalgininkas.
Tačiau jis abejojo, ar latviams pavyks išrinkti kokybiškai naują parlamentą, nes nauji Saeimos rinkimai vyks jau po poros mėnesių.
„Ką nors naujo suorganizuoti per du-tris mėnesius, kas nebūtų populistinio, yra beveik neįmanoma“, – įsitikinęs K.Girnius.
Anot jo, per tokį laiką paprastai įkuriamos valdžią kritikuojančios partijos, tačiau jos netrukus arba žlunga, arba prisitaiko prie veikiančios sistemos.
„Manau, jog viltis, kad po šių rinkimų atsiras geresnė Latvijos politinė sistema, maža“, – teigė pašnekovas.
Be to, jis neatmetė galimybės, kad per naujus rinkimus daugiau įtakos gali įgyti prorusiškos partijos, nes vis daugiau rusakalbių įgyja Latvijos pilietybę.
Anot K.Girniaus, permainos valdžioje neturės įtakos bendriems Latvijos ir Lietuvos projektams. Jis pabrėžė, kad visais jais suinteresuotos abi valstybės, todėl šioje srityje pokyčių neturėtų įvykti.
„Baltijos šalys gerokai mažiau bendradarbiauja negu galėtų ar turėtų, bet abiems pusėms naudingus projektus abi pusės palaiko“, – sakė apžvalgininkas.
Latvijoje parlamentas anksčiau laiko paleistas pirmą kartą. Neeiliniai 11-ojo šaukimo Saeimos rinkimai greičiausiai vyks rugsėjo 17 dieną.
Referendumą dėl parlamento paleidimo inicijavo tuometinis Latvijos prezidentas V.Zatleras. Gegužės 28 dieną jis kreipėsi į tautą, sakydamas, kad Latvijoje vis labiau įsigali oligarchai. Paskutinis lašas, perpildęs prezidento kantrybės taurę, buvo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris laikomas vienu iš trijų Latvijos oligarchų.
Latvijos kovos su korupcija biuras siekia ištirti, ar A.Šleseris, kuris yra centro dešinės pakraipos susivienijimo „Už geresnę Latviją“ lyderis, nėra įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės sandorius.
