Gerokai suerzintas premjeras reagavo emocingai – pareiškė, kad šitie protestai yra konservatorių vykdomas Kremliaus planas.
Prieš pustrečių metų ta pati profsąjunga taip pat organizavo didžiausius nuo nepriklausomybės atkūrimo pedagogų streikus, o tuometinė socialdemokratų Vyriausybė irgi žadėjo 3 metų pedagogų atlyginimų didinimo programą. Tada premjeras Algirdas Butkevičius taip pat kalbėjo turįs esą slaptos informacijos apie Rusijos įtaką profsąjungoms. A.Butkevičiui teko paneigti savo žodžius ir mokytojų atsiprašyti.
Dabar politinės erdvės apžvalgininkai taip pat sako, jei „valstiečių“ Vyriausybės galva nepakeis retorikos ir nenusileis iš aukštybių, susisprogdins kaip granata.
Apžvalgininkai sako, jei „valstiečių“ Vyriausybės galva nepakeis retorikos ir nenusileis iš aukštybių, susisprogdins kaip granata.
Tūkstančiai žmonių valdžiai skambina „Paskutinį skambutį“. Visų sričių atstovai – daugiau kaip 40 profsąjungų – susivienijo. Jų atstovai ir tūkstančiai juos palaikančių išėjo į gatves.
Viskas prasidėjo nuo streiką paskelbusių mokytojų. Jie, pasak vienų, įsikūrė, pasak kitų, kaip teroristai okupavo Švietimo ir mokslo ministeriją. Nesusiderėjus su valdžia dėl papildomų milijonų, trauktis iš čia ir neketina.
„Mes pasiruošę kiekvieną dieną iš čia išeiti, jei prasidės derybos“, – sakė Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Bručkienė.
„Mes čia atėjome ne praleisti laiko ir laukti Kalėdų – atėjome čia sprendimų“, – kalbėjo Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos mokytojas Gintaras Petraitis.
Kraujas jau verda visiems ir nežinia, ar čia užteks vienos, nors ir didelės, protesto akcijos. Į vieną kambarį susirinkę mokytojai, medikai, mokslininkai, pareigūnai suprato, kad visi sėdi vienoje valtyje – tik turimi svertai ir gaunami pažadai skiriasi.
„Mokytojai – jų neatėjimas į darbą yra visos visuomenės milžiniška problema. Tai, kad mokslininkas neparašys savo monografijos, ne visi pajus. Mes dirbam šimtmečiams į priekį, čia yra kitoks valstybės kapitalas“, – teigė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profsąjungos atstovė Lina Leparskienė.
„Tie žmonės, kurie prisiima atsakomybę keisti švietimo turinį, turi girdėti, ką kalba mokytojai“, – sakė Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.
„Kol kas į mūsų poreikius atsižvelgta – jei taip bus, tai metai bus, kokie planavom, nes kiekvienais metais turim planą didinti. O jei nebus, reikės ieškoti kitų sprendimų, kaip įtikinti politikus“, – pasakojo Pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis.
Kad kultūra su dabartiniu finansavimu alksta, jau skelbė kultūrininkai. Po poros akcijų jiems tinkantis susitarimas nebuvo pasiektas.
Šiemet jau ne vieną protestą rengusiems medikams žadėta, kad jų alga po poros metų sieks 3 vidutinius atlyginimus, bet patys gydytojai ima abejoti, ar pažadai virs realybe.
„Kaip taip yra – ekonomika kyla, o kaip negerėja gyvenimas, taip jis negerėja. Kiek galima? Kur tie pinigai dingsta valstybėje?“ – klausė Šeimos gydytojų profsąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.
„Žmonėms nėra gerai, tai akivaizdu, tai parodo mokytojai. Džiaugiamės, kad šviesuomenė parodo teisingą kelią. Matosi toks prabudimas visuomenėje“, – kalbėjo Medicinos įstaigų darbuotojų profsąjungos „solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
Sukilus mokytojams, švietimo ir mokslo ministro kėdė jau atsilaisvinusi. Kartu krito ir kitų dviejų – aplinkos ir kultūros – ministrų galvos. Tačiau visuotinio pasipiktinimo valdžia savo postuose likusieji nelabai supranta. Visas bėdas netrukus esą išspręs nauja darbo grupė. Ji per kelis mėnesius turės parengti siūlymus dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 m. Be to, kiti valdžios įsipareigojimai esą jau vykdomi.
„Kalbėti, kad kažkas kažko nedaro, tai, matyt, reiktų pasakyt, tai, ko mes nedarom, ką esam įsipareigoję. Pasakoti, kad kažkas kažko galbūt nepadarys po kažkiek metų – man keistai tie argumentai skamba“, – stebėjosi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Ši Vyriausybė nė vieno žmogaus neapgavo, nedalino melagingų pažadų, ką darė ne vienas politikas šitoj salėj sėdintis“, – kalbėjo premjeras S.Skvernelis.
Dėl įvairių profsąjungų bruzdėjimo S.Skvernelis kaltina konservatorius. Esą jie, pagal slaptą į jo rankas patekusį Vyriausybės nuvertinimo planą, galimai su Kremliaus pagalba, bando nuversti valdžią. Apie tai prabilęs Liberalų sąjūdžio frakcijoje, vėliau S.Skvernelis tą patį pakartojo ir visam Seimui: „Tikrai kyla įtarimų ir mes kreipsimės į tarnybas, nes tai, kas daroma mūsų kolegų, tikrai atrodo yra Kremliaus politikos vykdymas. Ir abejonių yra, ar nėra sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Manau, mūsų specialiosios tarnybos tą atsakys.“
„Kiekvieną kartą, kai visuomenėje kyla nepasitenkinimas, premjeras ieško, kas yra kaltas, konservatoriai dažnai apkaltinami įvairiais dalykais, nebūtais dalykais“, – sakė TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Tuo tarpu ekspertai sako, kad valdžia suklusti turėtų. Iki šiol mokytojų streiką valdantieji esą bandė sumenkinti, bet požiūrį teks keisti. Pasak apžvalgininko Rimvydo Valatkos, problema – pats S.Skvernelis.
„Panašu, kad jis – pats sau granata be saugiklio ir vieną dieną susisprogdins, bet, aišku, kad išsigelbėti galima, tereikia savo fanaberijas ir fanaberiškumą padėt į stalčių ir eiti kalbėtis su žmonėm ir išsispręs tos problemos“, – svarstė R.Valatka.
„Esant tam tikrai kritinei situacijai, jisai linkęs priimti hiperbolizuotus sprendimus, perdėtai linkęs naudoti jėgą, nes jis taip supranta tvarką – iš viršaus nuleidžiu tvirtą ranką, ir tada visi nutyla, ir ramu. Jis nesuvokia, kad žmonės toliau juda, o jis nėra Venesuelos policijos generolas. Jis yra buvęs Lietuvos Respublikos policijos komisaras, demokratinės valstybės“, – kalbėjo apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.
„Ponas Karbauskis gerai suformulavo, kad jų rinkėjas yra tas, kuris yra „apačios“. Gerai atrodo, kai kariauji su elitu, bet kai kariauji su mokytojais arba tikrai nelabai gerai besiverčiančiais medikais ir kitais viešojo sektoriaus darbuotojais, tai jau – ne kova su „apačiomis“, tai jau jie tampa valdžia. O kai tampi valdžia, tokia aktyvi komunikacija, kuri buvo atleidžiama, ima kenkti“, – aiškino viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.
Šįkart, panašu, norint likti valdžioje, šūkiai turės būti išgirsti. Ir užduotis valdantiesiems bus sunkesnė – iš vieno krepšelio paėmus į kitą įdėti nepavyks.
„Didžiausias pliusas – mes dabar norim būt vieningi“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profsąjungos atstovė L.Leparskienė.