„Kaukės – tik pradžia, po penkių metų, panaudojant 5G ryšį, prasidės minčių kontrolė“, – skelbia tinklalapių laisvaslaikrastis.lt ir manolietuva.lt antraštės.
Frazė – ištrauka iš pokalbio su „Kardiolitoje“ dirbančiu kraujo sistemos ligų gydytoju E.Vaitkumi. Publikacija, kurioje netrūksta antakius keliančių pasisakymų, feisbuke pasidalinta beveik 700 kartų. Teksto pavadinimas ir kai kurie interviu išsakyti teiginiai – klaidingi.
Sveiki neužkrečia?
Interviu profesorius teigia, kad reikalavimas COVID-19 pandemijos metu dėvėti veidą dengiančias priemones – priemonė sėti baimę. E.Vaitkus teigia, kad kaukė reikalinga sergantiems, tuo metu besijaučiantys sveikais neturėtų jų dėvėti.
„Tačiau jeigu tu jautiesi visiškai sveikas, tai nesuprantu, kam jos reikalingos. Nors dabar sakoma, kad mes visi privalome nešioti kaukes ir tada aš sakau – tai yra politinis sprendimas tam, kad palaikyti baimę ir įtampą, skatinti nerimą“, – interviu aiškina E.Vaitkus.
Apie veido kaukes, kodėl jų dėvėjimas rekomenduojamas bei kodėl pandemijos metu požiūris į jų būtinumą kito, rašėme ne kartą. Vis dėlto reikėtų priminti, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, užkrėsti gali ir visiškai jokių COVID-19 simptomų nejaučiantys žmonės.
COVID-19 tyrimai rodo, kad aplinkinius užkrėsti galima, kuomet ligos simptomai sergančiajam dar nėra pastebimi ir išsivysto vėliau. PSO cituojamas tyrimas rodo, kad Singapūre 6,4 proc. visų užsikrėtimų buvo susiję su atvejais, kuomet ligą perdavė simptomų dar nejaučiantys žmonės.
Iki galo nėra aišku, kiek atvejų susiję su SARS-CoV-2 virusą nešiojančiais, tačiau COVID-19 nesergančiais asmenimis. Tačiau faktas, kad tokių atvejų yra. Siekiant išvengti tokių atvejų, rekomenduojama laikytis asmeninės higienos, dėvėti veido kaukes, plautis rankas.
Net ir nejaučiantys ligos simptomų gali būti jos nešiotojais. Kitaip tariant, sveiku besijaučiantis žmogus nežino, ar jis yra sveikas. PSO vertinimu, asimptominių atvejų dalis gali sudaryti apie 16 proc. visų užsikrėtusių. Tiesa, pabrėžiama, kad siekiant tikslesnio vertinimo reikalingi papildomi duomenys.
Minčių kontrolė
Kalbėdamas apie kaukių dėvėjimą E.Vaitkus prieina išvados, kad reikalavimas dėvėti apsaugos priemones – būdas atpratinti žmones nuo teisių.
„Ir aš manau, kad paskui prasidės minčių kontrolė. Nors dabar jos nėra kaip padaryti, tačiau technologijos tobulėja. Bus įvestas 5G ryšys ir tada bus įvesta minčių kontrolė“, – tęsia profesorius.
Pradžiai reikėtų pastebėti, kad 5G ryšys arba penktosios kartos (ang. Fifth Generation) ryšys tėra terminas, apibūdinantis telekomunikacijų infrastruktūrą. Pastačius 5G ryšio bokštus, perduodamų duomenų srauto greitis gali išaugti iki 10 gigabitų per sekundę, keliskart daugiau nei įmanoma šiuo metu.
Padidinti duomenų perdavimo spartą leidžia trumpesnio ilgio bangų naudojimas, kuriomis perduodami duomenys. Teiginys esą 5G ryšys leidžia kontroliuoti mintis tiek pat realus, kiek , pavyzdžiui, teiginys, kad mintis galima kontroliuoti radijo bangomis.
Daugiau apie 5G ryšio tinklą, jo plėtrą supančias sąmokslo teorijas – čia.
Internete apstu teorijų, siejančių skiepus ir minčių kontrolę bei per skiepus implantuojamas mikroschemas, leidžiančias kontroliuoti mintis. Ne viena tokio pobūdžio teorijų naujomis spalvomis nušvito COVID-19 pandemijos metu. Pavyzdžiui, siejant minčių kontrolę, 5G ir Billą Gatesą. Vis dėlto jokio pagrindo realybėje tokios teorijos neturi.
„Dievo bausmė“
Likusiame interviu profesorius nešykšti spalvingų pasisakymų. Pavyzdžiui, E.Vaitkus tikina, kad jam patikęs būdas pasaulyje reklamuoti gėjus. Pasak hematologo, valdžia nusamdžiusi žmones, kurie sukūrė metodiką populiarinti gėjus.
„Jeigu anksčiau sakydavo, kad jie ištvirkėliai, nes turi šimtus seksualinių partnerių, ir taip jiems ir reikia, kad pasigavo AIDS, kad tai Dievo bausmė. Tačiau du vyrukai šį požiūrį pakeitė taip, kad dabar vidutinis amerikietis kažką išgirsta apie gėjus ir viduje pagalvoja apie juos kažką negerai. Tačiau čia pat susigėsta, kad taip pagalvoja“, – aiškino E.Vaitkus.
1989 m. knygą apie gėjų teises Jungtinėse Valstijose pavadinimu „After the Ball: How America Will Conquer its Fear and Hatred of Gays in the 90s“ išleido Harvardo universiteto socialinių mokslų daktaras Hunteris Madsenas ir neuropsichiatras Marshallas Kirkas.
Sutrumpintai „After the ball“ vadinamas dviejų autorių darbas išdėstė galimus būdus, kaip reikia keisti požiūrį į homoseksualumą, kokiais būdais siekti požiūrio normalizavimo.
Aptikti informacijos apie tai, kad knyga būtų „užsakyta valdžios“, nepavyko. Tolesnių leidinių, kuriuose autoriai būtų išsižadėję savo pasiūlytų idėjų, taip pat nepavyko aptikti.
15min vertinimu, teiginiai esą sveikiems žmonėms kaukių nereikia, o 5G yra minčių kontrolės įrankis yra klaidinantys.
Patikimi šaltiniai
E.Vaitkus savo feisbuko paskyroje skelbia kandidatuosiantis rinkimuose į Seimą su politine partija „Drąsos kelias“. 2008 m. profesorius į Seimą nesėkmingai patekti bandė su Darbo partija.
Profesorius toli gražu nėra pirmasis žmogus, pasiklydęs informacijos apie COVID-19 labirintuose. Pavyzdžiui, balandį žiniasklaidoje pasirodė klaidinantys Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureato Luco Montagnier pareiškimai esą naujasis koronavirusas – žmogaus rankų darbas.
Todėl šalies informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
