Kreipimąsi į Vilniaus rajono gyventojus išplatino konservatoriai, „valstiečiai“, dvi liberalų partijos, socialdemokratai, „socialdarbiečiai“, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“.
Kaip LRT RADIJO laidai „10–12“ sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas Gediminas Kazėnas, partijų kreipimusi politikai siekia pakviesti gyventojus užsiregistruoti Vilniaus rajone ir tokiu būdu formuoti vietinę valdžią.
„Mes, visų pirma, siekiame atkreipti žmonių, gyvenančių Vilniaus rajone, dėmesį. Jeigu jie patys nebando kažkaip daryti įtakos tiems veiksmams, tai politinei krypčiai, tai šiuos veiksmus už juos padaro kiti. Tiesiog manome, kad jie turi būti pilietiški, prisiimti tam tikrą atsakomybę už padėtį ir kaip piliečiai jausti pareigą, kad jie turi dalyvauti viešajame valstybės gyvenime ir tokiu būdu prisidėti prie valstybės valdymo, prie gerovės kūrimo“, – aiškino G.Kazėnas.
Konservatorius tvirtina, kad politikai savo kreipimusi nesiekia sukčiauti, o tik ragina gyventojus tapti pilietiškais.
„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mes nebandome kažkaip sukčiauti. [...] Mes kreipiamės į tuos žmones, kurie faktiškai dabar gyvena Vilniaus rajone, turi savo nekilnojamąjį turtą. Dėl kitų paralelinių problemų, dėl darželio trūkumo, dėl susisiekimo, dėl kitų infrastruktūrinių problemų jie yra priversti savo gyvenamąją vietą deklaruoti, kad gautų darželį vaikui. Tokiu būdu jie yra eliminuojami iš rajono gyvenimo“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo G.Kazėnas.
Nori konkurencijos LLRA-KŠS
TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus vadovas neneigė, kad ragindami gyventojus registruotis Vilniaus rajone, o ne sostinėje, taip pat norėtų sudaryti didesnę konkurenciją rajono taryboje nuo seno karaliaujančiai LLRA-KŠS. G.Kazėnas taip pat pastebėjo, kad, nepaisant žmonių palankumo savivaldybę valdančiai partijai, Vilniaus rajone LLRA-KŠS visų problemų išspręsti nesugba.
„Mes to neneigiame. Dabartinė situacija yra tokia, kad rinkimų rezultatai lemia tai, kad didžiąją daugumą (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos – LRT.lt) narių turi Lenkų rinkimų akcija, bet mes norime atkreipti dėmesį, kad patys susiduriame su ta problema, mes bendraujame su žmonėmis ir matome, kad daug jų nedeklaravo gyvenamosios vietos dėl labai žemiškų priežasčių, tarkime, jei aš išsiregistruosiu iš Vilniaus, aš prarasiu darželį, o vietoje, šalia darželio nėra“, – tvirtino G.Kazėnas.
„Tie darželiai yra, bet klausimas, ar proporcingai pagal poreikius tos grupės savivaldybėje yra paskirstytos. Prieš keletą metų buvo net lygių galimybių kontrolierės pažyma, kad, tarkime, darželyje Avižieniuose nustatyti diskriminaciniai požymiai. Nesvarbu, kad yra dvi grupės lenkų ir dvi lietuvių, bet lietuvių poreikis yra kelis kartus didesnis negu lenkų. Formaliai sužaidžiama ta lygybe, o viena pusė yra labiau nuskriausta negu kita“, – dėstė konservatorius.
Pašnekovas pripažino, kad Vilniaus rajone kitoms partijos įsiterpti į valdžią nėra lengva ir dėl to, kad šioje savivaldybėje yra daug lenkų tautybės asmenų, ištikimų LLRA-KŠS.
„Sunku būtų paneigti, kad tam tikras tautiškumo aspektas šitame dalyke yra, bet aš visada sakau, kad jis nėra visiškai absoliutus. Bet įvertinkime situaciją blaiviai: Vilniaus rajonas nuo pat Nepriklausomybės laikų yra valdomas vienos partijos ir ten yra susiformavęs labai stiprus administracinis resursas. Mes žinome, kad ir administracija, lyginant su kitomis savivaldybėmis, yra išpūsta. Todėl ir tas agitavimas, ir ta galimybė paveikti rinkėją yra žymiai didesnė ir visoms opozicinėms partijoms šiuo atveju yra pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo G.Kazėnas.
Mato oponentų desperaciją
LRT RADIJO laidoje „10–12“ dalyvavusi LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė R.Tamašunienė teigė mananti, kad aštuonių partijų kreipimasis į Vilniaus rajono gyventojus su raginimu deklaruoti gyvenamąją vietą minėtame rajone, kad šie dalyvautų vietos rinkimuose, rodo politikų desperaciją.
„Tai ne pirmą kartą pasikartojantis naratyvas ir būtent iš TS-LKD pusės. Jau ne viena serija to buvo. Nėra ko labai ir vertinti. Tai vertinu kaip savotišką desperaciją, nes vis dėlto jie šiame rajone nėra populiarūs, prarandami balsai ir sudėtinga bus vieniems kažką pasiekti. Pirmiausia, mano požiūriu, tai yra dėl to, kad jie (konservatoriai – LRT.lt) yra susipainioję vertybėse – partijos pavadinimas skelbia viena, o visi partijos veiksmai juda liberalizmo kryptimi. Rinkėjams svarbu ne tik, kokį kelią išasfaltuosime ar kur duobę iškasime, bet ir tai, kaip mes veiksime, kokios mūsų politinės vertybės“, – aiškino R.Tamašunienė.
LLRA-KŠS atstovė tvirtino, kad partijos populiarumas Vilniaus rajone neblėsta dėl to, kad LLRA-KŠS palaiko ir lietuvių tautybės rinkėjai.
„Jeigu mes bandome suskirstyti Vilniaus rajono gyventojus pagal tautybes, tai noriu pasakyti, kad vis daugiau – ir paskutiniai rinkimai rodo – lietuvių balsuoja už mūsų partijos atstovus taryboje, matydami, kokią gerą veiklą jie vykdo ir kaip atsakingai kuria politiką“, – komentavo R.Tamašunienė.
Ji atmetė G.Kazėno teiginius, kad vis daugiau į Vilniaus rajonų atsikraustančių naujakurių registruojasi Vilniaus mieste. R.Tamašunienės skaičiavimais, kasmet rajone gyvenamąją vietą deklaruoja apie 600 gyventojų.
R.Tamašunienė, kalbėdama apie didžiausius Vilniaus rajono savivaldybės iššūkius, pripažino, kad su viena problema vietinei valdžiai susidoroti yra sunku.
„Didžiausia problema yra kelių problema, bet ta problema yra visoje Lietuvoje. Pagal metodiką yra paskirstomos lėšos, kurių, be abejo, nepakanka. Bet noriu pasakyti, kad ir 2016 metais savivaldybė skyrė 3 milijonus eurų papildomai skyrė kelių infrastruktūrai gerinti ir saugaus eismo užtikrinimui“, – aiškino pašnekovė.
Politologas: tai nėra stebuklinga lazdelė
LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto politologas A.Pukšto tvirtino, kad aštuonių partijų kreipimąsi į Vilniaus rajono gyventojus su raginimu registruotis gyvenamąją vietą, kad šie dalyvautų vietos rinkimuose, galima vertinti kaip pilietinę akciją. Tačiau tuo pačiu, anot pašnekovo, tai yra ir priešrinkiminis veiksmas.
„Dar neprasidėjo rinkimų kampanijos ir galima šaltai į tai žiūrėti, nors tai vyksta rinkiminės kampanijos prieškambaryje. Ne paslaptis, kad labai daug metų Vilniaus rajono savivaldybę be koalicijų valdo Valdemaro Tomaševskio Lenkų rinkimų akcija“, – akcentavo A.Pukšto.
Anot politologo, Vilniaus rajone be savivaldybę valdančios LLRA-KŠS atstovų yra jaunų aktyvių kitų partijų veikėjų.
„Bet aš pastebėjau, kad jie neturi palaikymo savo partijų centrinėse būstinėse. Ypač tai pastebima Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Ten politinės partijos neturi idėjų ir neturi net didelio noro smarkiai gilintis į tų rajonų specifiką. Jau vien tas daugiatautiškumas ir daugiakultūriškumas rodo, kad tai nėra eiliniai Lietuvos rajonai, tad jiems juk reikėtų išskirtinio dėmesio.
Jeigu pažiūrėsime parlamentinius rinkimus, nesunku pamatyti, kad net ne visos partijos minėtuose rajonuose kelia savo kandidatus. Iš tikrųjų tie rajonai yra primiršti arba, jei kas ir juos prisimena, tai tik prieš rinkimus“, – apie tai, kodėl kitoms partijos be LLRA-KŠS nepavyksta pavergti Vilniaus rajono rinkėjų širdžių, kalbėjo A.Pukšto.
Politologas, komentuodamas apie aštuonių partijų kreipimąsi į Vilniaus rajono gyventojus, pažymėjo, kad tokia iniciatyva turėtų pažadinti rinkėjus ir konkurencija LLRA-KŠS padidėtų, tačiau situacija ženkliai, anot A.Pukšto, nepasikeistų.
„Kiekviena iniciatyva, kuri prabudina, pažadina piliečius, yra gera. Jeigu piliečiai įsitrauks į tas diskusijas, jei jie visi matys, kad ir jie gali jaustis šeimininkais rajone, tai bus geriau. Aišku, tai nėra stebuklinga lazdelė“, – svarstė pašnekovas.
