Jau žinojau, kad Amerikoje pirksiu drabužių ir batų. Lankiausi Čikagoje prieš dešimtmetį. Po to dar keletą metų nešiojau džinsus bei kedus iš vieno didžiausių Čikagos prekybos centrų. Marškinių turiu iki šiol.
Anuomet prisipirkau bevardėje išparduotuvėje bevardžių dalykų. Šįkart pranešiau draugams, kad norėsiu tikrų amerikietiškų kedų. Tuomet visi pradėjo girtis, kur geriau, kur pigiau.
Minėtų parduotuvių teko aplankyti ir šį kartą. Gana neblogų firminių prekių už gana mažą kainą galima įsigyti tokiose parduotuvėse kaip „Burlington“, „Tj Maxx“, „Marshalls“, „Ross“, „Century 21“.
Ten reikėtų apsilankyti dažniau, nes vis ko nors atveža. Kartais galima knistis kelias valandas ir nieko tinkamo nerasti.
Tokių parduotuvių su skirtingais pavadinimais – tuzinai kiekvienoje valstijoje. Taip pat jų yra ir miestų centruose, kur kainos nėra daug didesnės nei užmiestyje.
Gerai paieškotum, priemiesčiuose rastum visai kokybiškų drabužių ir avalynės, kurių vieneto kaina sukasi apie dešimt dolerių. Ir tai tikrai nėra dėvėti dalykai, tačiau ir ne firminiai. Dėvėti parduodami dar pigiau parduotuvėse „Thrift“. Verčiame iš anglų – „taupumas“.
Čikagos priemiesčiuose ir visoje Ilinojaus valstijoje gausu įvairiausių išparduotuvių kompleksų, vadinamų „molais“. Angliškai – „malls“. Šis žodis reiškia mums sunkiai suvokiamą reiškinį – ištisą parduotuvių rajoną arba gatvę.
Kai kurios jų – tikri garsiausių firmų parduotuvių miesteliai. Ateini ir triniesi pusdienį, kol ką nors išsirenki, kol viskuo atsižavi. Kaina gali skirtis ne tik dėl firmų pavadinimų, bet ir dėl gero ar blogo rajono vardo.
Žvelgi į kainas – brangoka, bet vieną kitą patinkantį daiktą galima įpirkti. Pažymėkime, kad daugelis kainų čia perpus mažesnės nei miestų centruose esančiose firminėse parduotuvėse, kurios stengiasi parduoti naujausių kolekcijų modelius. Čia labai patogu pirkti – ne itin toli važiuoti, didžiulis pasirinkimas, o ir nuo paskutinių mados tendencijų daug neatsiliksite.
Atsipirks lėktuvo bilietai
Mineapolio priemiestyje gyvenantys lietuviai liepė niekur nieko nepirkti – tik pas juos. Šiame JAV šiaurėje esančiame mieste yra didžiausi JAV „molai“, tačiau mes į juos neisime. Yra žymiai geresnių vietų. Pavyzdžiui – nuošali, atoki ir ne itin didelė parduotuvė „Opitz“.
Vietiniai įtaria, kad per tokias parduotuves garsiausios pasaulio firmos realizuoja neparduotą produkciją. Nenori jų palikti tuose miestuose, kur perkamoji galia žymiai didesnė. Vietiniai neabejoja, kad tokių kainų aplink Niujorką nerasi.
Gali būti, kad tokių parduotuvių yra visose nuo Niujorko, Čikagos ar kito megapolio nutolusiose valstijose, bet jų pavadinimai skiriasi. „Opitz“ galima rasti tik Minesotoje.
Čia firminės prekės kainuoja apie penkis, o kartais ir daugiau kartų pigiau. Kasos čekyje būtinai atsispindi pirminė bei dabartinė drabužio ar batų kaina. Šalia mokėtinos sumos matysime ir sutaupytą sumą.
Taigi, įkvėpkite – už viską jūs turite mokėti 450 dolerių. Eurais – maždaug tiek, kiek paminėta straipsnio įžangoje. Jūs sutaupėte – beveik 1600 dolerių! Panašiai tiek kainuoja lėktuvo bilietai į JAV – dviem!
Lietuvoje už 450 dolerių įsigysi tik vieną pavasarinį komplektą, o Minesotoje – visko visiems sezonams po kelis egzempliorius.
Reikia pripažinti, kad nesigaudau, kurios firmos garsios, bet pasidomėjau – čia iš tiesų prekiaujama rimtų firmų produkcija, nors jų gamyklos paprastai veikia Kinijoje ar Bangladeše. Kažkodėl tik pas mus iš ten atkeliauja nekokybiški dalykai, o Amerikoje kokybė puiki.
Nedidelis pastebėjimas – tądien dvi pakeleivės minėtoje parduotuvėje sau nieko gero nerado, bet vyrams – nors visą kariuomenę aprenk. Vietiniai nujaučia, kad moteriški dalykai labiau išperkami dar ten, Niujorke, už keturgubą kainą. Greičiau viskas išgraibstoma ir čia, Minesotoje. Dėl moterų sukasi pasaulis?
Pernykštė prabanga – pigiau
Tai buvo vasario 16 diena. Amerikiečiams – įprasta diena, todėl visos parduotuvės tvarkingai veikė. „Opitz“ parduotuvėje žmonių nebuvo daug. Žymiai mažiau nei paprastai pas mus būna dėvėtų drabužių parduotuvėse. Žmonės Amerikoje neina iš proto dėl firminių reikalų. Kitaip tariant – nėra skudurų vergijos.
Ten žmonės gatvėse dažniausiai atrodo labai paprastai ir kasdieniškai. Mūsų žiniasklaidai įprastos „gatvės stiliuko“ rubrikos per kelias minutes nesukurpsi. Greičiau sutiksi per sniegą su šlepetėmis ir šortais žingsniuojantį apšepusį vyrioką nei kokį tikrą stileivą.
Bandome ieškoti, kas patinka? Trauki striukę vieną po kitos – per kelias minutes jau išsirenki penkias patinkančias ir galiausiai apsisprendi imti „Hilfiger Denim“. Tokia striukė – apie 40 dolerių. Žieminė pūkinė – apie 70.
Vienu metu gauni tris striukes – pamušalą ir viršų gali nešioti atskirai, o gali ir viską kartu.
Norisi ko nors puošnesnio? „Michael Kors“ plonytė daili striukė – gal ir ne naujausios mados, bet iki Lietuvos tokios gal dar išvis neatvyko? 30 dolerių.
Marškiniai „Tailor Vintage“, „INC“, „American Rag“ čia kainuoja nuo 10 iki 20 dolerių, o kelnės ir džinsai retai perkopia 30 dolerių ribą. Gamintojai tokie kaip „Lee“ arba „Calvin Klein“ bei daugybė kitų, kuriuos daugelis žinome.
Beliko apsiauti. „Guess“, „Alfani“, „Bullboxer“, „Converse“ – visi kedai ir batai puikios kokybės, bet, tikėtina, 2016 metų mados. Jei tai jums neatrodo nepadoru, tuomet viena apavo pora kainuos apie 20–40 dolerių.
Pastebėjimas – geri itališki dėvėti batai, jei apie dėvėtus taip galima pasakyti, Joniškio turguje šeštadieniais kainuoja apie 20 eurų. Tai reiškia, kad kainų skirtumas yra ne tiek apie mažos ar didelės rinkos skirtumus, o dėl mūsų kvailumo mokėti didžiulius pinigus už drabužį, batus, vardą.
Beje, „Converse“ kedus iki šiol įsivaizdavau tik sportinius arba medžiaginius susiuvinėtus – juk sakiau, kad neišprusęs. O čia pakliuvo idealiai vaikščiojimui, sukurti Johno Varvatoso – iš plonytės verstos odos. Tik 39 doleriai! Žinoma, pagaminta Vietname.
