„Labai nesmagu girdėti kalbant, kad jeigu krovinys netinka miesto centrui, tai tiks pietinei daliai. Mes ir taip jau gyvename oazėje, nors gal labiau tiktų sakyti gete, nes esame uosto krovos viduryje. Jeigu jau kenčia miesto centras, tai mes degame pragare. Nesu šalininkas šūkio, kad uostas Klaipėdai nereikalingas, nors gyvendami šalia jo mes kenčiame. Paprasčiausia reikia sutvarkyti taip, kad nereikėtų kentėti“, – "Vakarų ekspresui" sakė Smeltės individualių namų savininkų bendruomenės, esančios šalia uosto tvoros pietinėje dalyje, pirmininkas Vigilijus Lisauskas.
„Gyventojams nėra ko bijoti. Krova tikrai nevyks šalia jų namų„, – ramina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Jo teigimu, pietinėje uosto dalyje, išskyrus du karštus taškus, gyventojai yra kur kas toliau nuo uosto nei šiaurinėje ar centrinėje miesto dalyse.
V. Grubliauskas teigia, kad socialiniuose tinkluose ne taip interpretuojami jo pasakyti žodžiai. „Visų pirma sakiau, kad šito krovinio (geležies rūdos, – aut. past.) apskritai Klaipėdoje nebus. Tai patvirtino ir bendrovės „Klasco“ vadovai, tai žinoma ir Uosto direkcijos vadovybei. Įvardyta 80-90 proc. tikimybė, kad to krovinio, kurio atvira krova netoleruotina, Klaipėdos uoste neliks. Jeigu jis vis dėlto liktų, panašu, kad „Klasco“ pasirengusi jį kelti į terminalus pietinėje dalyje.
Ne meras nusprendė ir meta krovinius iš šiaurės į pietus, bet jis turi užtikrinti, kad tokios atviros šios produkcijos krovos pasekmės už tvoros nebūtų toleruojamos niekur: nei Klaipėdos šiaurėje, nei pietuose, nei rytuose, nei vakaruose.
Tai griežta nuostata, kurią patvirtino ir aplinkos ministras, Aplinkos apsaugos departamento, Aplinkos apsaugos agentūros žmonės. Čia tikrai ne tas variantas, kad krovinys bus perkeltas į pietus ir dabar dulkės ten. Niekur dulkėti nebeturi. Nuo gegužės 1 d. įsigalioja griežtas reglamentas dėl taršos už tvoros“, – kalbėjo meras.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas patvirtino, kad AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) atstovai prasitarė apie ketinimus tą krovinį iškelti į pietinę dalį. Tačiau komentuoti, kaip ir kurioje vietoje bendrovė tai padarytų, A. Latakas nesiėmė. Jos generalinis direktorius Vytautas Štumbergas kompanijos planų nekomentuoja, į telefono skambučius neatsiliepia.
Uosto direkcijos vadovas atkreipė dėmesį į „Klasco“ pastangas suvaldyti taršą. Jis patikino, kad nuo birželio Uosto direkcija nėra gavusi jokio pranešimo apie kokį nors taršos atvejį. Tos pastangos bendrovei brangiai kainuoja. „Pati įmonė turi spręsti, ar jai apsimoka į tai investuoti, ar iškelti krovinį, ar apskritai jo atsisakyti. Ji komunikuoja su bendruomene, įsileidžia jos atstovus, parodo, ką daro. Kaip Uosto direkcijos vadovas turiu pasakyti, kad mums uoste kiekvienas krovinys brangus. Kitas dalykas, mes turime padaryti viską, kad jis nekenktų aplinkai, žmonėms ir gamtai“, – teigė A. Latakas.
Teritorija šalia Smeltės gyvenamojo kvartalo yra išnuomota uosto krovos bendrovėms, kurios ir dabar krauna birius krovinius. „Žinoma, kad mūsų žmonėms girdint kalbas apie papildomų krovinių atkėlimą darosi neramu. Mes juk nieko nežinome, ką ketinama daryti. Visų pirma neaišku, kas tą krovinį krautų mūsų kaimynystėje. Šiuo metu kalbama apie geležies rūdą, kurią krauna „Klasco“. Variantų yra ne vienas. Arba „Klasco“ iš viso to krovinio nekraus, arba kraus, tik kitoje vietoje, t. y. Smeltės pusiasalyje, kuris yra šiek tiek toliau nuo mūsų gyvenamosios aplinkos. O galbūt tą krovinį perims kita krovos bendrovė, pavyzdžiui „Vakarų krova“, kuri yra visai šalia mūsų. Būtų galima eiti į mitingus, organizuoti viešas nepaklusnumo akcijas, bet dabar karantinas“, – svarstė V. Lisauskas.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, teritorija pietinėje uosto dalyje, kurioje planuojama plėtra, yra labai jautri, nes ribojasi su Natura 2000, t. y. saugoma teritorija, kurioje negali būti jokios veiklos. Be to, ji ribojasi su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, UNESCO saugoma teritorija. „Galite įsivaizduoti, kiek reikia atitikti įvairių reikalavimų, kad ten būtų galima vykdyti ūkinę veiklą. Pietinių uosto vartų, t. y. specialios dambos, kuri projektuojama dėl gilinimo darbų uoste, poveikio aplinkai vertinimas jau yra atliktas. O dėl teritorijos, kurią mes ten planuojame išvystyti, reikės atlikti daugybę tyrimų, poveikio aplinkai vertinimą ir t. t. Tai labai jautri teritorija. Mes privalome saugoti gyventojus, aplinką, įdiegti visas apsaugos priemones. Šiandien taisyklės labai griežtos, o Lietuva yra ta šalis, kurioje jų reikia laikytis“, – sakė A. Latakas ir pridūrė, kad visos baimės kyla dėl nežinojimo.
