Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl Algirdo Paleckio įsteigtos asociacijos „Geros kaimynystės forumas“. Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Rengia pataisas
L.Kasčiūnas sakė, kad parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia Baudžiamojo kodekso pataisas.
Jis pastebėjo, kad po pirmosios Lietuvos piliečių delegacija pasivadinusios grupės išvykos į Baltarusiją atsirado įvairių vertinimų dėl tų žmonių atsakomybės, vyko ir Seimo NSGK posėdis.
L.Kasčiūno teigimu, Seimo NSKG birželio pradžioje įvertino, kad peržiūrint Baudžiamąjį kodeksą būtinai reikėtų pasižiūrėti, ar jo skyrius, skirtas valstybingumo pamatams ir jų apsaugai, pavyzdžiui, dėl veikimo prieš Lietuvą, pagalbos priešiškai šaliai, atitinka realijas.
„Kai, sakykime, savo pareiškimais, savo veikla, vadinkime, pilkojoje zonoje yra žmonės – arba jau peržengę, ar priartėję prie linijos.
Aš kreipiausi į Stasį Šedbarą, komiteto pirmininką, kad pažiūrėtų ir šitą skyrių – būtent 16, ir įtrauktų Valstybės saugumo departamento, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovus, kurie realiai susiduria su tokiomis situacijomis. Ir tada pateiktų tam tikras pataisas“, – komentavo jis.
„Priešiški elementai“
Klausiamas, ką galima padaryti, L.Kasčiūnas sakė, kad tai galbūt daugiau paliktų teisininkams.
Tačiau minėjo, kad idėja yra, pavyzdžiui, dėl ardomosios veiklos.
Toks teisinis instrumentas esą padėtų atgrasyti priešiškus mūsų valstybei elementus nuo panašios veiklos.
„Procesas tikrai prasidės. Tai nėra greitas procesas. Baudžiamasis kodeksas yra rimtas sisteminis dokumentas. Kai tu pajudini vieną vietą, turi suprasti, kad tai būtų logiška ir kitose vietose. Dėl to Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra specifinis, kuris tuo užsiima. Aš labai tikiuosi, kad procesas vyks sklandžiai“, – nurodė jis.
Tam tikrus veikėjus – A.Paleckio bendražygius, vykstančius tiek į Baltarusiją, tiek dabar ir į Rusiją, L.Kasčiūnas vertino kaip priešiškus elementus, kurie savo veiklos pobūdžiu yra potenciali penktoji kolona.
„Aš manau, kad juos galima prilyginti tiems Donbaso, vadinkime, elementams, kurie pradėjo šaudyti į ukrainiečių pusę. Čia yra, be jokios abejonės, šitas gaivalas – aš jį tik taip matau.
Tai yra gaivalas, kuris prisidengia žodžio laisve ir informacijos laisve, ir iš esmės tarnauja kitos valstybės interesams. Gaivalas, kuris kelia daug triukšmo, nori politinio dėmesio ir kuria tokias situacijas, kad tą dėmesį sukeltų.
Ir gaivalas, kuris vis tik dabar didelio poveikio mūsų politinei sistemai neturi ir tai yra marginalijos – bando partiją įsteigti ir niekaip nesugeba įsteigti. Mano požiūriu, neproporcingai didelį dėmesį savo potencialui gauna“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
D.Žalimo kritika
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad matant vizito į Maskvą vaizdo medžiagą, mažiausiai dar trys BK straipsniai (118, 121, 170(2)), kuriuose numatyta atsakomybė už padėjimą užsienio valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, antikonstitucinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jose, sovietinės agresijos prieš Lietuvą neigimą, turėtų dominti policiją ir prokuratūrą.
„Tačiau galiu lažintis, kad nieko neįvyks. Todėl kalbos apie hibridinį ir informacinį karą bei agresiją prieš Lietuvą, kai nepersekiojama už dalyvavimą tokioje užsienio diktatūrų organizuojamoje veikloje, man panašėja į tuščias populistines deklaracijas.
Juo labiau, teisės viršenybė panašėja į parodiją: kam tada tas BK su jame apibrėžtomis antivalstybinėmis veikomis, jei už tai realiai nebaudžiama (net nežinau, negi iš tikrųjų baudžiamajam persekiojimui yra kvailai reikalaujama tiesiogiai pripažinti ir deklaruoti ketinimą sunaikinti Lietuvos valstybę)“, – rašė teisininkas.
Susitiko ir su A.Lukašenka
Praėjusią savaitę jo nariai – vadovė Erika Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, Edikas Jagelavičius, Mindaugas Ramoška – lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais, surengė spaudos konferenciją.
Grupė A.Paleckio palaikytojų Minske lankėsi ir gegužės 9 dieną, o E.Švenčionienė dar ir pabendravo su Vakarų nepripažįstamu faktiniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka.
