Dalijosi ir internautai, ir žiniasklaida
Internete paplito dienraščio „Kauno diena“ paskelbto straipsnio antraštė, kurioje COVID-19 vakcinos siejamos su sveikatos sutrikimais.
„Visiška nesąmonė. Juk per televizorių dėdės ir tetos su kaklaraiščiais, net (visuomenininkas Andrius) Tapinas kalbėjo, kad vakcinos visiškai saugios, o tai patikimiau net už fizikinius dėsnius.
O jei rimtai, kaip visa situacija atrodo? Valdžia, sudarydama ekonomiškai nepakeliamas sąlygas, vertė žmones skiepytis neištirtomis vakcinomis, o, kai per laiką pradėjo ryškėti galimos pasekmės, – nieko, jokios reakcijos.
Nors ne, reakcija yra, nekreipiant dėmesio į jokius realius duomenis, toliau naudojama ciniška frazė „antivaxeris“.
Kas atsakys už pasekmes?“ – retoriškai klausė vienas internautas.
Vyro pasidalintoje nuotraukoje matoma „Kauno diena“ portale gegužės 7 d. paskelbto straipsnio antraštė ir įžanga. Antraštė skelbia: „Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais“.
Pačiame straipsnyje cituojamas naujienų portalas „Bloomberg“. Teigiama, kad vakcinos užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atveju turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu.
Toliau straipsnyje rašoma: „Kaip parodė iki šiol didžiausias pasaulyje vakcinų saugumo tyrimas, vienas iš reiškinių, nustatytų pandemijos pradžioje, apėmė su širdimi susijusio uždegimo riziką, atsiradusią dėl „Pfizer Inc.“, „BioNTech SE“ ir „Moderna Inc.“ pagamintų injekcijų. O „AstraZeneca Plc.“ pagaminta injekcija buvo susijusi su padidėjusia kraujo krešulių susidarymo smegenyse rizika.“
Panašiomis antraštėmis iš portalų tv3.lt ir 77.lt dalijosi ir kiti internautai.
„Tai vis dėl to teisūs buvom. Ilgai laukti nereikėjo. Avys pačios į skerdyklą bėgo. O tuos, kurie bandė juos stabdyti, smaugė kaip galėjo. Lazda turi 2 galus. Įdomu, ką dabar šnekės? Vis dar esame antivakseriai, plokščiažemiai? Ne vienas kojas užlenkė po skiepo, o juk sakėm, kad taip bus“, – rašė vyras.
77.lt publikuoto straipsnio antraštė teigia, kad „AstraZeneca“ pripažįsta, kad jos COVID-19 vakcina gali sukelti trombozę“. Tuo tarpu tv3.lt publikacijos pavadinime rašoma, kad „tyrimas parodė vakcinų sąsajas su sveikatos sutrikimais“.
Pastarasis portalas taip pat cituoja „Bloomberg“, o 77.lt remiasi „The Economic Times“ straipsniu.
Cituoja užsienio portalą
15min pavyko išsiaiškinti, kad lietuviški portalai cituoja „Bloombeerg“ straipsnį pavadinimu „Didžiausias iki šiol atliktas COVID vakcinos tyrimas rodo sąsajas su sveikatos sutrikimais“.
Šio straipsnio autorius jau pradžioje, prieš pristatydamas tyrimo išvadas, pažymi, kad vakcinos apsaugo nuo sunkios ligos, mirties ir ilgai besitęsiančių COVID simptomų po koronaviruso infekcijos. Tik tuomet teigia, kad vakcinos buvo susijusios su nedideliu neurologinių, kraujo ir su širdimi susijusių ligų skaičiaus padidėjimu.
Rašinyje pažymima, kad tarp retų reiškinių buvo nustatyta didesnė su širdimi susijusio uždegimo rizika po „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų bei padidėjusio kraujo krešulio susidarymo smegenyse rizika po „AstraZeneca“ vakcinos.
Taip pat pažymima, kad skiepai galimai buvo susiję su padidėjusia Guillaino-Barre sindromo sindromo rizika. Tai – neurologinis sutrikimas, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja periferinę nervų sistemą.
Toliau straipsnyje aptariami ir kiti tyrimo rezultatai.
Užkliuvo profesoriui
Dėmesį į lietuvišką publikaciją atkreipė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius M.Stankūnas.
Jis savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo savo nusivylimu šia publikacija, atkreipė dėmesį, kad nepateikta jokių nuorodų į šaltinius.
Profesorius spėjo, kad greičiausiai kalbama apie vasarį publikuotą tyrimą „COVID-19 vakcinos ir nepageidaujami reiškiniai, keliantys ypatingą susidomėjimą: Tarptautinis Pasaulinio vakcinų duomenų tinklo (GVDN) kohortinis tyrimas, kuriame dalyvavo 99 mln. paskiepytų asmenų“. Šio tyrimo rezultatai buvo publikuoti moksliniame žurnale „Vaccine“.
15min išsiaiškino, kad „Bloomberg“ straipsnis, kurį cituoja lietuviški portalai, iš tiesų remiasi šiuo tyrimu.
M.Stankūnas tyrimą komentavo dar vasario mėnesį. Jį cituodamas profesorius teigė, kad mokslininkai pasinaudojo milžiniška paskiepytų asmenų imtimi, siekdami įvertinti vakcinacijos sukeliamas rizikas įvairioms sveikatos problemoms.
Buvo nustatyta, kad po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės rizika susirgti Guilleno-Barre (Gijeno-Bare) sindromu padidėja 2,49 karto, o sagitalinio sinuso (stambios galvos smegenų venos) trombozės rizika išauga 3,23 karto. Pirmoji „Moderna“ vakcinos dozė 3,78 karto padidina ūminio išplitusio encefalomielito riziką.
„Skamba bauginančiai, ar ne taip? Tačiau tas išgąstis tikrai sumažėtų, jei skaitytume ne tik straipsnių antraštes, bet pilnus mokslinius tekstus.
Jau pačioje šio straipsnio pradžioje (trečiame sakinyje) autoriai pasako, kad šios ligos yra labai retos ir jiems reikėjo sulaukti, kol bus vakcinuoti milijonai žmonių, kad galėtų įvertinti jų pasireiškimo dažnį“, – rašė M.Stankūnas.
Toliau jis aptarė, kaip dažnai šios ligos pasireiškia tarp vakcinuotų asmenų.
„<...> teigiama, kad Gijeno-Bare sindromas (GBS) buvo nustatytas 190 asmenų, kurie buvo paskiepyti pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze, vietoj lauktų 76. Taip apskaičiuojamas 2,49 rizikos padidėjimas.
Gerai... dabar pabandykim paskaičiuoti, koks šios ligos dažnis tarp vakcinuotų <...> Tai yra 1 GBS atvejis iš 66 tūkst. vakcinuotų pirmąja „AstraZeneca“ gamybos COVID-19 vakcinos doze“, – paskaičiavo profesorius.
M.Stankūnas citavo tyrimą, kad po „Modernos“ vakcinos pirmos dozės buvo užfiksuoti 7 ūminio išplitusio encefalomielito (ADEM) atvejai vietoj numatytų 2. Jis paskaičiavo, kad tai yra 1 ADEM atvejis iš 1,5 mln. paskiepytų.
Remdamasis šiais skaičiais, profesorius apibendrino, kad šie susirgimai yra ypač reti, o pats tyrimas nėra itin sensacingas, nors ir svarbus.
„Mes lyginame ypatingai retus atvejus ir matome, kad galimai po vakcinacijos padidėja tam tikrų ligų galimybė. Bet ta galimybė yra labai labai reta. Ir tai nėra kažkokia sensacija. Europos vaistų agentūra yra seniai nurodžiusi, kad po „AstraZeneca“ vakcinos 1 iš 10 tūkst. gali išsivystyti GBS“, – rašė profesorius.
Jis taip pat pažymėjo, kad yra ne vienas mokslinis tyrimas, kuris parodo, jog persirgus COVID-19 šių neurologinių ligų rizika išauga. Vienas iš tokių tyrimų atkleidė, kad užsikrėtimas COVID-19 virusu padidino GBS riziką net 6,3 karto.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tyrimas, kuris atskleidžia COVID-19 vakcinų ir tam tikrų ligų sąsajas, iš tikrųjų buvo publikuotas. Tačiau lietuviški portalai ir internautai pernelyg išpūtė jame aprašomus atradimus ir pasinaudojo skambiomis antraštėmis. Iš tiesų tyrimas atskleidė, kad galimybė, jog žmogus susirgs tam tikromis ligomis, yra labai reta, kaip pažymėjo LSMU profesorius M.Stankūnas. Be to, šis tyrimas nėra pirmas ar vienintelis, kuris susieja ligas su vakcinomis, nes apie tai buvo žinoma ir anksčiau.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
