Prekybos centruose parduodami duonos ir mėsos gaminiai, sovietmetį primenančiais pavadinimais, kai kam tiesiog rėžia akį, o kai kam tampa prarastojo rojaus metaforomis. Pirkėjas juose gali aptikti pačių įvairiausių sovietmetį primenančių gaminių pavadinimų.
Daugelio tokių gaminių pavadinimams vartojamas žodis „tarybinis“. Iš esmės žodžio „tarybinis“ vartojimas nėra įstatymų pažeidimas. Juk „taryba“ reiškia valdymo organą. Ant pakuočių vaizduojami personažai tėra aliuzija į sovietmetį ir jo „tarybinio žmogaus“ tipažus. Jų paskirtis – sužadinti vidutinio ir vyresnio amžiaus pirkėjų nostalgiškus jausmus. Tai taip pat nėra įstatymų pažeidimas.
Tačiau yra gamintojų, kuriems nepakanka „tarybinio darbininko“ arba „tarybinės kolūkietės“ personažų. Kaišiadorių kepykla „Gudobelė“ kepa duonos gaminį, kurio pakuotė papuošta raudonomis penkiakampėmis žvaigždėmis.
Kad tai išties yra sovietinė žvaigždė, nėra jokių abejonių – gaminys pavadintas „Tarybiniu batonu“. Ant vienos iš žvaigždžių dar atspaustas penkiakampis sovietinis kokybės ženklas, kuriuo prieš trečdalį amžiaus, visuotinio broko epochoje, buvo žymimi geresnės kokybės sovietiniai gaminiai. Tiesa, ant jo trūksta užrašo „SSSR“ kirilica.
Ar prekiautojai nepažeidžia įstatymų?
Kaišiadorių kepyklos „sovietiniais“ batonais prekiauja Lietuvos prekybos gigantė „Maxima“. Ar šios įmonės nepažeidžia Lietuvoje galiojančių įstatymų?
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigė, jog, nematydamas pačios gaminio pakuotės, negali patvirtinti arba paneigti, jog įstatymai yra pažeisti. Pasak politiko, pagal įstatymus sovietinės simbolikos apribojimai taikomi tuomet, kai ši simbolika demonstruojama viešai visuomenės susirinkimuose.„Ar gamintojas pažeidžia įstatymus, galima išsiaiškinti, kreipiantis į Patentų biurą. Jei Patentų biure toks ženklas yra įregistruotas ir galioja kaip prekės ženklas, tuomet įstatymai nepažeidžiami. Gali būti, jog ta žvaigždė yra prekinio ženklo dalis. Tačiau, jei tas ženklas yra sovietmečio simbolis, bet ne prekės ženklas, tuomet tokio gaminio prekyba ir gamyba yra pažeidimas“, – teigė J.Sabatauskas.
Įžeidžiamos komunizmo aukos
Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Seime įregistravusi švelninančias pataisas įstatymui, ribojančiam prekybą sovietine ir nacistine simbolika papuoštais daiktais, teigė, jog „Tarybinį batoną“ ir pati yra mačiusi prekybos centruose.„Ypatingai gėda „liūtui“ – „Maximai“ – kuri bando apgobti savo letenomis visą Lietuvą, uždirbdami iš „Tarybinių dešrelių“ prekybos“, – mano V.Aleknaitė-Abramikienė.
„Gamintojas formaliai įstatymo nepažeidžia. Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis daugiau taikomas susirinkimams. Susirinkimuose, viešosiose erdvėse draudžiama naudoti sovietinius simbolius“, – aiškino V.Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak Seimo narės, labai daug klausimų kyla dėl tokių gaminių gamintojų ir jais prekiaujančių bendrovių moralės.
„Kodėl „Maxima“ prekiauja „Tarybinėmis dešrelėmis“ ar „Tarybiniais batonais“? Ar jie tokie neturtingi, kad tokiu būdu reikia prisidurti prie pelno? Neaišku. Moraline prasme man tai yra nepriimtinas dalykas, bet įstatymas to nedraudžia“, – teigė Seimo narė.
Tačiau, V.Aleknaitės-Abramikienės nuomone, negalima sutapatinti įstatyminio ir moralinio aspekto. „Įstatymiškai gamintojų ir prekiautojų niekas nebaus, bet morališkai aš juos smerkiu“, – teigė Seimo narė.
„Buvusios postkomunistinės šalys turi savo komunizmo režimo aukų. Aukų orumas reikalauja, kad su jomis būtų elgiamasi pagarbiai. Be abejonės, kiekvienas žmogus, kuriam „laužė kaulus“ NKVD rūsiuose, kad ir čia, Vilniaus saugume, jaučiasi įžeistas, kai parduotuvėje mato tokius batonus“, – mano V.Aleknaitė-Abramikienė.
Prarasto rojaus metafora
Ar reikia kovoti su tokiais gamintojais, kurie pavadinimuose naudoja įvairius sovietinius simbolius, klausimas lieka atviras. Pasak Seimo narės, tam reikėtų kitokio įstatymo. Kol kas gamintojai nebaudžiami.
„Ar viską galima sureguliuoti įstatymais, o kur mūsų tautinė savigarba, kur tie idealai, kuriuos iškėlėme, vaduodamiesi iš imperijos. Tai mūsų dvasinės ir kultūrinės krizės požymis“, – teigė pašnekovė.
Kas vilioja pirkėją, kodėl jis užkimba ant šio kabliuko? Galbūt tai yra kadaise buvusio geresnio gyvenimo simbolis? Seimo narės nuomone, užkimba tik tam tikros žmonių grupės.
„Žmonės, su kuriais aš bendrauju, pamatę „Tarybinį batoną“ tikrai jo nepirks, nors ir koks geras kepinys tai būtų. Aš irgi priklausau tai kategorijai žmonių, kurie tokių daiktų neperka. Turbūt kai kam tai yra prarasto rojaus simbolis“, – mano politikė.
V.Aleknaitė-Abramikienė prisimena, jog jos pačios tėvai sovietmečiu gyveno sunkiai.
„Aš labai gerai atsimenu, kaip mano tėvai vos sudurdavo galą su galu ir gyveno nuo algos iki algos. Aš neatsimenu jokio ypatingo gėrio. Nesakau, kad dabar visi žmonės labai praturtėję, tik dalis, bet tikrai nematau, ko ilgėtis“, – prisipažįsta parlamentarė.
„Turbūt reikėtų rūpintis svarbesniais dalykais, tikėtis, auklėjant jaunimą, kad ta sovietmečio nostalgija išnyks. Nemaža visuomenės dalis man rašo laiškus ir prašo, kad mes neaitrintume jų žaizdų, kad atsirastų toks įstatymas, kuris apskritai „nušluotų“ tokią produkciją: visas žvaigždutes, visus batonus, dešreles ir senamiestyje prekiaujamus daiktus su sovietine simbolika. Svarbiausia, kad nebūtų provokacijų viešosiose erdvėse. Gamintojų ir prekybininkų savigarba yra nulinio lygio, jie negerbia savęs. Ypatingai gėda „liūtui“ – „Maximai“ – kuri bando apgobti savo letenomis visą Lietuvą, uždirbdami iš „Tarybinių dešrelių“ prekybos“, – mano V.Aleknaitė-Abramikienė.„Jei kompetentinga institucija nuspręstų, jog tokiais gaminiais prekiauti negalima, mes tikrai nepažeidinėtume įstatymų ir atsisakytume šios produkcijos“, – sakė R.Saulytė.
Kepyklos vadovas į klausimus neatsakė
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą leidžiama demonstruoti ir prekiauti tik antikvariniais daiktais su sovietine ar nacių simbolika, o prekyba naujos gamybos atitinkamomis prekėmis nuo liepos buvo uždrausta.
Nuo šių metų liepos už daiktų su nacistiniais ar komunistiniais simboliais platinimą, naudojimą masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą, t.y. ir pardavinėjimą ne antikvariniais tikslais, gresia bauda nuo 500 iki 1000 litų.
Nacistinė ir sovietinė simbolika negali būti naudojama ir platinama susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose.
Skambinome Kaišiadorių kepyklos „Gudobelė“ vadovui Mečislovui Jusevičiui, tikėjomės išgirsti jo nuomonę. Vadovas, išgirdęs klausimą apie sovietinės simbolikos platinimą, kalbėtis su žurnaliste atsisakė. Savo nuomonės kepyklos atstovas taip ir nepateikė.
Bendrovės „Maxima LT“ atstovė spaudai Renata Saulytė 15min.lt teigė, jog bendrovė, savo prekybos centruose prekiaudama „Tarybiniu batonu“, įstatymo nepažeidžia.
„Mes gerbiame Lietuvos įstatymus, tačiau šiame nepateiktas aiškus apibrėžimas. Jei kompetentinga institucija nuspręstų, jog tokiais gaminiais prekiauti negalima, mes tikrai nepažeidinėtume įstatymų ir atsisakytume šios produkcijos“, – sakė R.Saulytė.
Rugsėjo pradžioje Vilniuje už sovietinės simbolikos platinimą jau nubausta moteris. Vilnietė prekiavo sovietiniais simboliais padabintais suvenyrais. Teismas pripažino, kad prekybininkė pažeidė įstatymą ir skyrė jai minimalią 500 litų baudą. Konfiskuoti ir pardavinėjami suvenyrai.
