Architektas ir dailininkas Tadas Vincaitis Plūgas, atvykęs į Kaišiadoris, apžiūrėjo visus miesto centre esančius pastatus ir pasiūlė ant pastatų fasadų tapyti freskas. Klausimas – ką tapyti ar galima piešiniu atskleisti žmogiškąsias savybes ir taip sudominti žiūrovą giliau pasidomėti istorine asmenybe?
Gal reikia piešti vieškeliu lekiantį moskvičių, nes Teofilius mėgo greitį? O gal braškes ar riebų storą katiną? Visi piešiniai ant sienų atkreiptų dėmesį ir leistų pasakoti istoriją, leistų atskleisti palaimintojo Teofiliaus Matulionio asmenybės spalvas.
Klausimų ir ieškojimų būta daug, tačiau kelią pasufleravo Teofiliaus Matulionio bylos postulatorius dr. Mindaugas Sabonis ir jo siūlymas kiekvienam ieškoti asmeninio ryšio su palaimintuoju. Tokiu būdu, dailininko Tado Vincaičio eskizuose atsirado santūrus Teofiliaus portretas. Portretas lyg spaudos nuotrauka, lyg pagauta laiko akimirka, kurioje pal. Teofilius yra paprastas romus žmogus, laisvas kalinys, kurio kankinio veidas išnyra daugiasluoksnėje neofreskoje.
Pritarus Kaišiadorių A.Brazausko gimnazijos bendruomenei ir Kaišiadorių rajono savivaldybei skyrus finansavimą, prieš keletą dienų gimnazijos galinė siena pasipuošė įspūdingo dydžio palaimintojo Teofiliaus Matulionio portretu. Neofreskos kontūrai buvo piešiami dvi naktis, o dienomis dailininkas T.Vincaitis su pagalbininkėmis Justina Sendravičiūte bei Lauryna Stankūnaite suteikė paveikslui spalvinę išraišką.
