„Sodra“ = Valstybė
Prieš pradedant kalbėti apie „Sodrą“ ir jos bankroto galimybę, ekonomistas, sociologas Romas Lazutka siūlo išsiaiškinti, ar tikrai suvokiame, kas yra „Sodra“ ir kas yra bankrotas?
„Šalyje turime priimtą bankroto įstatymą, kuris numato, kas gali bankrutuoti – verslo įmonė. Na, dabar tam tikrais atvejais bankrotą jau gali skelbti ir fiziniai asmenys. Ar „Sodra“ telpa nors į vieną iš šių apibrėžimų?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Ekonomistas Gitanas Nausėda aiškino, kad „Sodros“ nereikėtų painioti su kokia nors komercine institucija, kuri, turėdama didesnių įsipareigojimų nei jos turtas, savaime priversta bankrutuoti arba ieškoti kokių nors kitų priemonių. „Sodra“ pirmiausia yra institucija, kuri, priklausomai nuo savo finansinės situacijos, gali koreguoti savo finansinius įsipareigojimus.
Iškilus grėsmei, kad „Sodra“ negalės trečiosioms šalims grąžinti savo paskolų, valstybės biudžetas neleis „Sodrai“ bankrutuoti.
Antras labai svarbus dalykas, kad „Sodra“ pati savaime nėra juridinis vienetas. Gal de facto ir galime taip sakyti, bet de jure „Sodra“ yra susieta su valstybės biudžetu. Taigi, nepavykus įgyvendinti tam tikrų įsipareigojimų, iškilus grėsmei, kad „Sodra“ negalės trečiosioms šalims grąžinti savo paskolų, valstybės biudžetas neleis „Sodrai“ bankrutuoti, o finansiniai įsipareigojimai bus įgyvendinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Būtent todėl, pasak R.Lazutkos, „Sodros“ bankroto sąvoka yra kone absurdiška. „Jeigu mes kalbame apie „Sodros“ bankrotą, vadinasi, kalbame ir apie Prezidentūros, kariuomenės, švietimo sistemos ir savivaldybių bankrotus. „Sodra“ yra valstybė, jos biudžetas yra valstybės biudžetas. Taigi, kai sakome „Sodros“ bankrotas, sakome – Lietuvos bankrotas“, – akcentavo sociologas.
Besibaiminantys „Sodros“ bankroto nuolat baksnoja į didžiulę, daugiau nei 3 mlrd. Eur siekiančią institucijos skolą. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad tai – ne kas kita, bet valstybės skola. „Sodros“ skola yra susidariusi ne todėl, kad sistema būtų kuo nors ydinga. Ši sistema yra „nusirašyta“ nuo vokiečių ir veikia. „Sodros“ skola atsiranda tada, kai neįvertinusi situacijos valdžia priima vienus ar kitus sprendimus.
Sakykime, kai nutariama padidinti pensijas, bet nenumatoma, iš kur tam gauti lėšų. Juk reikia skaičiuoti, žiūrėti, iš kur būtų galima gauti papildomų pajamų, o jei jų nėra – nedidinti. Juk netgi įstatyme yra numatyta, kad „Sodros“ išlaidos negali viršyti jos pajamų, jei tai gresia, reikia didinti jos pajamas. Kartais būna taip, kad to nepaisoma. Pavyzdžiui, artėjant rinkimams norima įtikti rinkėjams ir pensijos didinamos neįvertinus padėties“, – aiškino sociologas.
Sodra“ yra valstybė, jos biudžetas yra valstybės biudžetas. Taigi, kai sakome „Sodros“ bankrotas, sakome – Lietuvos bankrotas.
Tiesa, pridūrė R.Lazutka, jau dabar yra svarstoma, kad „Sodros“ skola iš tiesų būtų pridėta prie valstybės skolos ir „Sodra“ neturėtų jokių įsiskolinimų. Šio žingsnio racionalumui pritarė ir G.Nausėda. „Matematine prasme tai gal ir nieko nekeistų, bet ekonomine prasme toks žingsnis būtų visiškai suprantamas. Tai tik patvirtintų, kad negalime traktuoti „Sodros“ atskirai nuo valstybės biudžeto. Tai yra du susisiejantys indai. Toks sprendimas tiesiog viską įformintų, situacija būtų skaidresnė, aiškiau suprantama. Juk kaip bebūtų, „Sodros“ įsipareigojimai yra valstybinio lygio“, – dėstė pašnekovas.
Lietuvos bankrotas?
Prilyginus „Sodros“ biudžetą valstybiniam, kyla natūralus klausimas – ar gali grėsti bankrotas valstybei, juk pasaulio mastu tai – ne naujiena. Ekonomistas G.Nausėda tai komentavo paprastai, pašnekovas tikino nerandantis nė vienos bankrotą paskelbusios šalies, kurią galėtų palyginti su Lietuva. „Yra valstybių Afrikoje, Lotynų Amerikoje, kurios kartais yra nebepajėgios įgyvendinti savo įsipareigojimų, bet tai dažniausiai būna trumpalaikės susiklosčiusios situacijos.
Tada dažniausiai yra pertvarkoma visa valstybės skola, persitariama su kreditoriais ir pradedama nuo naujo švaraus popieriaus lapo. Tačiau Lietuvai iš tiesų labai sunku pretenduoti į tokias valstybes. Nepaisant to, kaip mes ją ir valdžią mėginame kritikuoti, finansinės disciplinos lygis šioje šalyje yra gana aukštas. O kas yra itin svarbu, kad per pastaruosius 15 metų disciplina buvo išlaikoma ir besikeičiant valdžioms, siekis mažinti deficitą būdavo visada“, – pabrėžė ekonomistas.
Nepaisant to, kaip mes Lietuvą ir valdžią mėginame kritikuoti, finansinės disciplinos lygis šioje šalyje yra gana aukštas.
R.Lazutka pridūrė, kad valstybės bankrotas, nors ir plačiai vartojama, bet irgi ne visiškai taikli sąvoka. „Tiksliau būtų sakyti, kad valstybės tampa nemokios. Kitaip tariant, ateina laikas, kai jos jau nebegali grąžinti pasiimtų paskolų, o visos valstybės tų paskolų turi. Tada valstybė ir paskelbia, kad ji yra nemoki, bet noriu pabrėžti, kad tokiose valstybėse socialiniai įsipareigojimai žmonėms vis tiek yra įgyvendinami“, – aiškino sociologas.
Pašnekovas tikino, kad kalbos apie „Sodros“ ir valstybės bankrotą yra ne kas kita, o nereikalingas panikos skleidimas. „Aš sakyčiau, kad reikėtų kaip nors drausminti tokius žmones. Jei pradėtume kalbėti apie banko ar kokios įmonės bankrotą, galėtume atsidurti teisme, nes žlugdome įmonę. Po tokių kalbų žmonės nesinaudos jų paslaugomis, o čia juk lygiai taip pat.
Žmonės klaidinami, skatinami nemokėti įmokų, dalyvauti šešėlyje, kitaip tariant, net nusikalsti, tai kodėl mes tai leidžiame? Pagalvokite, į ką būtų panašu, jei mes sakytume, kad tuoj bankrutuos policija ir dabar visi galėsime nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Tai būtų absurdas, tačiau „Sodros“ atveju jis taip dažnai kartojamas, kad žmonės ima ir patiki“, – kalbėjo R.Lazutka.
Negauti išmokų – nerealu
Sociologas tikino iš dalies suprantantis, kad žmonės, kalbėdami apie bankrotą, dažniausiai mintyje turi valstybės išgales vykdyti įsipareigojimus gyventojams – pensijų ir kitų išmokų mokėjimą. „Besibaiminantiems to, kad pensijoms nebus lėšų, pirmiausia reikėtų žinoti, kad tai – tik valdžios ir pačių piliečių rankose. Tačiau turiu pridurti, kad net jei valstybė bankrutuoja, šis klausimas sprendžiamas ne pensijų ar išmokų sąskaita.
Valstybė gali sustabdyti daug ką, bet pensijų mokėjimą – ne, nes tai būtų paprasčiausias genocidas.
Valstybė gali per biudžetinį sektorių mažinti algas dirbantiems, nefinansuoti projektų ar pan. Valstybė gali sustabdyti daug ką, bet pensijų mokėjimą – ne, nes tai būtų paprasčiausias genocidas. Juk didelė dalis žmonių gyvena iš tų pajamų, neturi artimų, kurie jiems galėtų padėti. Nėra tokios šalies, kuri taip būtų padariusi, na bent jau aš nežinau“, – dėstė R.Lazutka.
G.Nausėda pridūrė, kad kartais nutinka taip, jog ekonomika ir teisė nužengia skirtingais keliais. Kaip buvo per krizę, kai A.Kubiliaus Vyriausybė sumažino pensijas. „Po to teismas pripažino šį žingsnį neteisėtu ir buvo nuspręsta pensijas ne tik atkurti, bet ir kompensuoti, o tai ir buvo padaryta.
Vadinasi, valstybė gali. Kai turėjau mintyje, kad „Sodra“ gali koreguoti savo įsipareigojimus, turėjau mintyje ne jų mažinimą, bet, sakykime, nedidinimą tokiu tempu, kaip numatyta, ilginti pensinį amžių ar restruktūrizuoti skolas. 2009 m. tiesiog nebuvo įvertinta teisinė aplinka, o valstybė, susispaudusi diržus kitose vietose, matyt, būtų galėjusi išlaikyti pensijų lygį“, – svarstė ekonomistas.
Pasak jo, pensijos ir socialinės išmokos valstybei yra valstybės išgyvenimo klausimas. „Valstybės finansai – kaip ir kiekvienų namų finansai. Atsitikus nelauktai situacijai, pirmiausia atsisakoma ne pirmojo būtinumo reikmių. Taigi ir valstybėje pirmumo būtinumo dalykai yra neliečiami ir iki to tikrai neturėtų būti prieita“, – tikino G.Nausėda.
