Apie tai, kad dešinioji koalicija Vilniaus miesto taryboje yra įmanoma, verčia galvoti praėjusių Seimo rinkimų rezultatai, kurie dešiniesiems – konservatoriams ir Liberalų sąjūdžiui (LS) – buvo palankūs.
Konservatoriai iki šiol neišsirinko kandidato į Vilniaus merus, tuo metu LS atstovas Remigijus Šimašius dar šių metų pavasarį pareiškė kandidatuosiantis į šį postą.
Konservatoriams užtektų bent 10, LS nori maksimumo
Mes tikimės vykdyti normalią rinkiminę kampaniją ir įtikinti žmones. Iš tikrųjų tikimės turėti didžiausią frakciją, 15 vietų. Suprantame, kad tai yra ambicingas tikslas, bet reikia to siekti, – tvirtina Remigijus Šimašius.
Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, kurią sudaro 51 narys, mandatų apskritai neturintis Liberalų sąjūdis (LS) turi ambicingą tikslą – per kitąmet vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus gauti 15 mandatų.
„Mes tikimės vykdyti normalią rinkiminę kampaniją ir įtikinti žmones. Iš tikrųjų tikimės turėti didžiausią frakciją, 15 vietų. Suprantame, kad tai yra ambicingas tikslas, bet reikia to siekti“, – tvirtina LS kandidatas į sostinės merus Remigijus Šimašius.
LS esą optimistiškai nuteikia jiems gana sėkmingi rinkimai į Europos Parlamentą (EP), kai jie iškovojo 2 mandatus, bei partijos augimo tendencijos. „Matome, kad partija yra „ant bangos“. Žmonės anksčiau sakydavo, kad liberalai gal ir simpatiški, bet neaišku, kokią įtaką jie turės. Manau, kad peržengėme tą barjerą, esame rimta jėga“, – tikina politikas.
Savo ruožtu TS-LKD frakcijos narys, buvęs Vilniaus vicemeras Kęstutis Masiulis, išgirdęs apie tokius LS lūkesčius, teigė pastaruosius pasveikinsiantis, jei šiems taip pasiseks. „Vadinasi, mes tada turėtume gauti 40 vietų“, – juokauja konservatorius, kuris yra minimas kaip galimas TS-LKD kandidatas į sostinės merus.
Kaip portalui LRT.lt kalbėjo K.Masiulis, esant daugiapartinei sistemai, Vilniuje bet kokiai partijai sunku tikėtis gauti daugiau kaip 14–16 vietų taryboje, todėl konservatoriai esą tikisi realiausio – gauti ne mažiau nei turi dabar.
„Milžiniška sėkmė, jei partija surenka 14–16 vietų. Tą rodo kelios paskutinės kadencijos. Jau pora kadencijų TS-LKD turi 10 vietų. Būtų gerai, kad tas skaičius ne mažėtų, o didėtų. Vadinasi, mes norėtume gauti 10 vietų ar daugiau“, – konservatorių lūkesčius įvardijo K.Masiulis.
Vytautas Bruveris: A.Zuokas – lyderis Vilniuje
Tikiuosi, kad jis išvis nebus išrinktas niekur. Jei bus, tada tik vienas A.Zuokas. Labai linkėčiau vilniečiams vieną kartą daugiau neberinkti „abonento“, – sakė Kęstutis Masiulis.
Kaip teigia dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris, nors A.Zuokas dar nepaskelbė, ar jis kandidatuos į merus, atliktos visuomenės nuomonių apklausos esą rodo, kad jis yra vilniečių favoritas.
„Visuomenės nuomonės apklausas, kurias savo reikmėms yra užsisakiusios pagrindinės partijos, tą aiškiai parodė. Kitų partijų kandidatai jam neprilygsta. Bet nereikia ir jokių ypatingų apklausų – iš tų politikų, kurie yra rinkoje, A.Zuokas yra ryškiausias. Jis sugebėjo perorientuoti savo elektoratą, įgavo naujų rinkėjų“, – LRT.lt komentuoja V.Bruveris.
Pasak politikos apžvalgininko, A.Zuokas, ko gero, laukia, kol išsirikiuos visa galima kandidatų rikiuotė ir tuomet jis paskutinis paskelbs savo žodį. „Taip visuomet daro rinkimų favoritai ar tie politikai, kurie pretenduoja jais būti“, – priduria pašnekovas.
Pasak politikos apžvalgininko, iš jau esančių kandidatų į sostinės merus A.Zuokui galbūt galėtų prilygti tik R.Šimašius, tačiau ir pastarajam kol kas esą trūksta politinio svorio. „Tiek didžiojoje politikoje, tiek politikoje Vilniaus mastu R. Šimašius, politiniu ir viešųjų ryšių žargonu kalbant, nėra „išsukta“ figūra. Abejoju, ar iki savivaldos rinkimų jam pavyks tapti vienu iš galimų favoritų“, – svarsto V.Bruveris.
R.Šimašius perima jaunus rinkėjus
Savo ruožtu dienraščio „Lietuvos žinios“ žurnalistė Jurga Tvaskienė atkreipia dėmesį, jog R.Šimašius puikiai perima jaunų bei labiau pasiturinčių rinkėjų elektoratą iš A.Zuoko.
„Jei tie jauni berniukai ir mergaitės anksčiau žavėdavosi A.Zuoku, tai dabar persimeta į R.Šimašiaus pusę. [...] A.Zuokas stiprus, bet tikrai nesakyčiau, kad jau laimėtojas. Dabar jam ir rinkiminei veiklai smūgį kerta didžiulė miesto skola. Žmonės turguose kalba, jog miestas – praskolintas, A.Zuokas valdo visą turtą. Tos meilės, kokią paprasti vilniečiai jam prijausdavo, nebelabai yra“, – dėsto J.Tvaskienė.
Be to, pasak „Lietuvos žinių“ žurnalistės, nevertėtų nurašyti ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso, jei šis taip pat kandidatuotų sostinėje, bei LLRA kandidato, jei juo taps Jaroslavas Neverovičius arba Valdemaras Tomaševskis. Savo ruožtu politikos apžvalgininkas V.Bruveris tvirtina, jog tai, kad nė viena iš partijų neturi ryškaus kandidato mero rinkimuose, didina A.Zuoko šansus laimėti.
Siūlo A.Zuokui iš pradžių patekti į tarybą
Iš tų politikų, kurie yra rinkoje, A.Zuokas yra ryškiausias. Jis sugebėjo perorientuoti savo elektoratą, įgavo naujų rinkėjų, – komentuoja V.Bruveris.
Tiek TS-LKD, tiek LS teigė norinčios kartu jungtis į koaliciją, tačiau LS esą neužtrenkianti durų ir kitoms partijoms. „Gali atsitikti taip, kad vieno koalicijos partnerio neužteks, reikės ir daugiau. Konservatoriai – vienas pirmųjų variantų, su kuriais norėtume šnekėtis, tačiau per anksti sakyti, kad su vienais tikrai jungtumėmės, su kitais – tikrai ne“, – tikina R.Šimašius.
Tuo metu K.Masiulis teigia, jog tradiciniai TS-LKD sąjungininkai – dešiniųjų pažiūrų partijos.
„Visada geriausia sudarinėti koalicijas su artimais pagal pažiūras politiniais sąjungininkais. Liberalai yra tokie, tačiau miestuose tai ne taip stipriai daro įtaką požiūriui į miestų problemas. Tradiciniai sąjungininkai koalicijose galėtų būti ir būdavo dešiniųjų pažiūrų Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Kol mes buvome valdžioje, TS-LKD su jais bendradarbiavome. Visada sunkiau su socialdemokratais ir „darbiečiais“, gal dešinesne laikyčiau partiją „Tvarka ir teisingumas“, – kalbėjo K.Masiulis.
Konservatoriaus pasiteiravus, ar jo partija norėtų jungtis į koaliciją su A.Zuoku, šis teigė besiviliantis, kad pastarasis į tarybą net nepateks: „Tikiuosi, kad jis išvis nebus išrinktas niekur. Jei bus, tada tik vienas A.Zuokas. Labai linkėčiau vilniečiams vieną kartą daugiau neberinkti „abonento.“
V.Bruveris sutinka, kad tiek konservatoriai, tiek Liberalų sąjūdis turi neblogus šansus gauti nemažai vietų sostinės taryboje, tačiau, neturėdamos ryškaus vedlio į merus, jos labai sunkiai galės pretenduoti formuoti valdančiąją daugumą.
Koalicija be LS ir TS-LKD?
„Vilniuje klostysis paradoksali situacija – tiesioginiai merų rinkimai bus viena istorija, o rinkimai pagal partijų sąrašus į savivaldybės tarybą – kita. Akivaizdu, kad A.Zuoko partija greičiausiai balansuos tarp patikimo į savivaldybės tarybą ribos, ji gali net nepatekti. Taigi A.Zuokui, jei taps meru, bus sudėtingas uždavinys sulipdyti jį remiančią valdančiąją koaliciją iš visiškai ne jam priklausančios politinės medžiagos.
Greičiausiai socdemai ir Darbo partija pretenduos būti „prozuokinės“ koalicijos ašis, o valdančiojoje koalicijoje veikiausiai nebūtų nei liberalų, nei konservatorių, Žinoma, kraštutiniu atveju A.Zuokas bandys persivilioti liberalus, tačiau aljansą su konservatoriais labai sunku įsivaizduoti“, – komentuoja V.Bruveris.
J.Tvaskienė, kalbėdama apie galimą dešiniųjų koaliciją, mano, jog labiau tikėtina A.Zuoko koalicija su konservatoriais be LS: „Manau, galima koalicija tarp A.Zuoko ir TS-LKD. Tačiau kad prie jos prisijungtų LS, labai abejoju. Jie per daug stipriai dirba ir per daug stiprų kandidatą turi.“
Savivaldybių tarybų rinkimus ketinama rengti kitų metų kovo 1 dieną. Juose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.
