Dėl to, kad Vakaruose patikėta Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pradėjusiu karą prieš Ukrainą, o prieš tai – aneksavusiu Krymą, destabilizavusiu padėtį Donbase, kariavusiu su Sakartvelu, dėl ko okupuota penktadalis šios šalies teritorijos, Čečėnija, J.Kiseliovas įžvelgia daug užsienio valstybių lyderių kaltės.
Jis prisiminė, kiek rožinių vertinimų būta V.Putinui atėjus į valdžią.
„Objektyvi problema buvo ta, kad Vakarai taip norėjo gauti suprantamą, išoriškai sistemišką žmogų prie Rusijos valdžios vairo, jog jie viduje šokinėjo iš susižavėjimo.
Kas jis ten? Buvęs KGB'ėšnikas? Rankas, kojas turi, kalba – suprantama, o dar vokiškai moka – Vakaruose: „O, visai!“, sportiškas, mažai geria, pakankamai jaunas, sveikas – va, nykštys!“ – interviu sakė žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas.
Antrąją interviu su juo dalį 15min skaitykite rytoj.
Interviu temos
- Ką veikia Lietuvoje?
- Ragina priimti Rusijos opozicionierius. Kitiems iš Rusijos: „Reikia kentėti ir susitaikyti su tuo, kad, deja, ponai, jūsų šalis kariauja.“
- Kodėl Ukraina – kitokia nei Rusija?
- „Po velnių, ar suprantate, koks skirtumas, kaip toli mes nuėjome į skirtingas puses?“
- Rusijoje valstybė turi didesnę vertę nei žmogus.
- Kodėl Vakarai Vladimiro Putino valdymo pradžioje nesugebėjo jo tinkamai suprasti ir įvertinti?
- Sakė, kad vakariečius iki užkimimo mėgino įtikinti, kad V.Putinas – tipinis sovietinis čekistas, jam tiesiog ant kaktos parašyta „KGB“.
- Vakarų nuovargis dėl visiškai nenuspėjamo, kaprizingo, sudėtingo bendrauti, užsispyrusio ir daug geriančio prezidento Boriso Jelcino.
- Dar negalima sakyti, kad Vakarų energetinė priklausomybė nuo Rusijos visiškai panaikinta.