Dėl šių pareikštų įtarimų Komisija pradėjo tyrimą. Anot jos pirmininko Kęsto Komskio, jei įtarimai pasitvirtintų, paaiškėtų padaryta milžiniška tiek finansinė, tiek ekonominė, tiek gamtosauginė žala valstybei.
Skundą Komisijai pateikę Šiaulių krašto gyventojai teigia, kad AB „Rėkyva“ durpes prie pat ežero kasa jau apie 10 metų, tačiau moka tik simbolinius mokesčius valstybei – vos 200 tūkst. litų per metus, o žala gamtai padaroma už milijonus. Tačiau Seimo Antikorupcijos komisijos dėmesį pirmiausia patraukė tai, kad aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas savo įsakymu kone atidavė durpynus danų įmonei, nes susiaurino saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ teritoriją nuo 4722 ha iki 2560 ha, todėl dabar Rėkyvos ežero pakrantė į ją nebepatenka. Tai minėtai danų įmonei suteikia galimybę durpes kasti didesniame prie ežero esančiame plote. Pirminiais duomenimis šis, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje esančių naudingų iškasenų karjerų, eksploatuojamas be konkurso. Be to, nėra ir normalaus poveikio aplinkai vertinimo. Šiaulių rajono savivaldybė, iš savo biudžeto skirianti lėšas ežero priežiūrai, jokios įtakos sprendimams daryti negali, nors teigia taip pat įtarianti vykdomą neteisėtą veiklą.
„Iš pirminių surinktų duomenų matyti, kad aplinkos ministro sprendimas yra palankus AB „Rėkyva“, kuri dar ne vienerius metus galės kasti durpes iš Rėkyvos ežero teritorijoje esančio durpyno. Tai kelia nemažai abejonių, todėl ir pradedame tyrimą,“ – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Komskis.