Po lietaus – klampynė
Kėdainiečiai viešojoje erdvėje netruko pastebėti, kad sporto aikštelė išties atrodo liūdnai. Juo labiau kad mokyklos teritoriją juosianti tvora – išdraskyta, vielos gabalai kyšo, grasindami sužeisti neatsargų vaiką.
Tačiau „Ryto“ progimnazijos direktorius Albinas Stankevičius pabrėžė, kad didžiausia sporto aikštyno problema yra visai ne kosmetinė – ten neįrengta drenažo sistema, dėl to po lietaus ar atlydžio aikštynas plaukte plaukia.
„Didžiausia sporto aikštyno problema – neįrengta drenažo sistema. Pavasarį ar po kiek smarkesnio lietaus aikštynas skęsta. Perteklinė drėgmė ir temperatūrų skirtumai ardo prieš 37 metus įrengtą asfalto dangą, ji trūkinėja, per plyšius skverbiasi augmenija, kai kur asfaltas virto tiesiog juoda biria mase. Visa tai prasidėjo ne vakar, o dar praėjusiame amžiuje.
Sporto aikštynas pagal progimnazijos galimybes kosmetiškai atnaujinamas prieš kiekvienus mokslo metus. Ir šiemet bus taisoma ir aplinkinių namų gyventojų nuolat laužoma tvora“, – patikino progimnazijos direktorius.
Valdžia žino, bet delsia
Pinigų suma, reikalinga kapitalinei sporto aikštyno rekonstrukcijai, turėtų būti labai didelė, ir kažin ar pati mokykla savo lėšomis pajėgtų tą padaryti. Reikalingas savivaldybės indėlis, tačiau kol kas, nepaisant to, jog problema visiems gerai žinoma, prošvaisčių išspręsti šią problemą artimiausiu metu nesimato.
„Savivaldybei ši problema žinoma jau seniai. Tiesa, ilgą laiką vyko tiesiog neformalūs pokalbiai. Vėliau prasidėjo ekonominė krizė. Tik 2014 m. progimnazija informavo savivaldybę apie nepatenkinamą sporto aikštyno būklę ir prašė artimiausių metų investicijų planuose numatyti lėšas sporto aikštyno rekonstrukcijai. 2014, 2015 ir 2016 m. direktoriaus ataskaitose savivaldybei, skyriuje „Problemos ir jų sprendimai“ nurodoma būtinybė rekonstruoti sporto aikštyną.
Apie šią problemą kalbėjo pernai su rajono savivaldybės meru susitikę progimnazijos Mokinių tarybos nariai.
Aikštyno rekonstrukcijos finansavimo šaltinių klausimas – savivaldybės prerogatyva. Progimnazijos indėlis būtų labai kuklus“, – neslėpė A.Stankevičius.
Kėdainiečiai viešojoje erdvėje netruko pastebėti, kad sporto aikštelė išties atrodo liūdnai. Juo labiau kad mokyklos teritoriją juosianti tvora – išdraskyta, vielos gabalai kyšo, grasindami sužeisti neatsargų vaiką.
Galima ir pakentėti
Kūno kultūros pamokos lauke vyksta geru oru, tačiau, reikia pripažinti, kad geras oras jau ima tapti prabanga. Taigi didesnė dalis pamokų visgi vyksta mokyklos patalpose, o apie tai, kaip saugiai sportuoti lauke, mokiniai yra kasmet instruktuojami.
Kita vertus – liūdna lauko sporto aikštyno būklė netrukdo progimnazijos moksleiviams pasiekti aukštų rezultatų įvairiuose čempionatuose.
„Nepamirškime to fakto, kad kūno kultūros pamokos sporto aikštyne vyksta 2–2,5 mėnesio. Kūno kultūros bendrojo ugdymo mokykloje tikslas – ugdyti mokinių sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo nuostatas bei gebėjimus ir sistemingo fizinio aktyvumo įpročius. Nepatenkinama sporto aikštyno būklė neturi reikšmingos įtakos ugdymo kokybei. Futbolo aikštelėje, dalyje universalios aikštelės ir bėgimo take kūno kultūros pamokos gali vykti. Kiekvienų mokslo metų pradžioje mokiniai išklauso saugaus elgesio instruktažus. Mokytojai užtikrina mokinių saugumą. Be abejo, pasitaiko ir smulkių traumų. Bet jų pasitaiko visur. Kartais jų neišvengia ir olimpiniai čempionai.
Kūno kultūros pamokos vyksta ne tik sporto aikštyne. Jos vyksta ir baseine, atnaujintoje sporto salėje, šokių salėje, Gegučių parke.
Būtina paminėti, kad progimnazijos sportininkai praėjusiais mokslo metais Lietuvos mokyklų žaidynių finalinėse varžybose trijose sporto šakose laimėjo trečiąsias vietas. Tokio pasiekimo galėtų pavydėti daugelis mokyklų“, – pasidžiaugė progimnazijos direktorius.
Privalės spręsti
Panašu, kad visgi ilgai delsti ir ignoruoti progimnazijos aikštyno būklės valdžiai nebepavyks, mat nuo šių mokslo metų pradžios įsigalioja nauji Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai bendrojo ugdymo mokyklose.
„Jei sakome, kad sporto aikštyną reikėtų tvarkyti, nesupraskime to tiesiogiai. Nes tvarkyti – reikštų išmesti pinigus į balą tiesiogine šių žodžių prasme. Juk niekam nešautų į galvą mintis vėl asfaltuoti universalią aikštelę ir bėgimo taką.
Reikalinga sporto aikštyno rekonstrukcija. Tačiau tai – išties dideli pinigai. Pavyzdžiui, vienintelio rekonstruoto Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos stadiono rekonstrukcija kainavo beveik 300 000 eurų. 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigalios nauja Lietuvos higienos norma: „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai.“
Higienos normos 18 punkte nurodoma: „Futbolo aikštelė, universali aikštelė, bėgimo takas turi būti padengti neslidžia saugia danga.“ Taigi aikštyno problema niekur nedingsta.
Pozityviai nuteikia faktas, kad mūsų rajono savivaldybei, bendruomenei, mokinių tėvams rūpi mokinių ugdymo kokybės ir jų saugumo klausimai. Tikiu, kad kolektyvinė išmintis gali padiktuoti racionaliausius sprendimus“, – vylėsi A.Stankevičius.
