Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 11 27

Ar Lietuvai užtenka tik „geležinio kumščio“: į kokius karius turėtų orientuotis kariuomenė?

Laukiant, kol Seimą pasieks įstatymo pataisos dėl privalomosios karinės tarnybos išplėtimo, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad visuotinis šaukimas ateityje gali tapti nebeaktualus. Politikų nuomonės dėl to išsiskiria. O atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pažymėjo, kad mūsų vizija turėtų būti sukurti ne vieno mūšio, o gebančią kariauti ir laimėti kariuomenę, kur svarbu ir profesionalai, ir rezervo kariai.
Atsisveikinimas su šauktiniais
Šauktiniai / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra pateikusi siūlymus dėl šaukimo sistemos pertvarkymo, pagal kuriuos šauktinių skaičius būtų didinamas palaipsniui pagal kariuomenės poreikius.

Planuojama, kad juos įgyvendinus nuo 2025 metų palaipsniui didėtų pašaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičius – nuo 3,5 iki 5 tūkst. karo prievolininkų kasmet.

Kaip anksčiau aiškino KAM atstovai, tokie pokyčiai ne tik leis nuosekliai artėti link visuotinės karo prievolės įgyvendinimo, bet ir tiesiogiai prisidės prie reikiamo kariuomenės vienetų sukomplektavimo tiek taikos, tiek karo atveju ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai.

I.Budzeikaitės nuotr. /Šauktiniai
I.Budzeikaitės nuotr. /Šauktiniai

Seimo įstatymų projektai dar nepasiekė.

Nuolat atsinaujina politinės diskusijos ir dėl visuotinės privalomosios karinės tarnybos, kurios link būtų judama ir pagal dabartinius siūlymus, mat, skaičiuojama, iki 2027 metų būtų pasiekta riba, kai bus pašaukti visi galintieji atlikti privalomąją karo tarnybą.

Tiesa, visapusiško politinio pritarimo tam nėra. Dabar šią idėją aktyviai kelia ir didžiausios valdančiosios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Komentare „O kas jei“, užsienio reikalų ministras tvirtino, kad prisitaikę prie naujos geopolitines realybės turime atsakyti į patį svarbiausią klausimą – ką patys esame pasiruošę padaryti dėl savo saugumo.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Jo nuomone, tik kai šaukimas bus visuotinis, kiekvienas Lietuvos pilietis mokės priešintis, gintis ir laimėti. Tai esą vienas iš svarbiausių Lietuvos ilgalaikio išlikimo strategijos elementų.

„Tai, remiantis Izraelio pavyzdžiu, kartu yra ir gera prielaida visuomenės sanglaudai, socialinio teisingumo jausmui ir net inovacijų bei technologiniam proveržiui. [Visuotinis šaukimas tai ne tik kariuomenės santykis su visuomene, bet visos valstybės.]

Šiandien šalį pasiruošusių ginti žmonių procentas neramina. Kaip neramina ir pasakymai, kad šaukimo gali ir visiškai nereikėti, nes pašauksime, jei matysime, kad pavojus atsiranda. Norėdami sulaukti sąjungininkų pagalbos, turime aiškiai pasakyti, ką patys dėl to padarysime“, – rašė G.Landsbergis.

Vis dėlto V.Rupšys interviu naujienų agentūrai BNS aiškino, kad ateityje Lietuvai gali tekti koncentruotis į karininkų, o ne eilinių karių rezervo rengimą, todėl visuotinė tarnyba gali tapti nebeaktuali.

„Eilinius karius lengviau greitai paruošti“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų