Ar Lietuvos valstybė skiria deramą dėmesį mokslo plėtrai Lietuvoje? Kokiose mokslo srityse yra daugiausia pasiekę lietuviai mokslininkai savo šalyje ir už jos ribų? Kas yra tie galbūt ir ne visada plačiajai auditorijai žinomi mokslo pasaulio šviesuliai? Kokie yra jų darbai?
Prie „Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje diskutuoja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Valdemaras Razumas, buvęs Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akademikas Zenonas Rokus Rudzikas, Vilniaus universiteto Lazerių tyrimo centro vadovas profesorius Algis Piskarskas ir Biotechnologijos instituto laboratorijos vadovas daktaras Daumantas Matulis. Pokalbį veda politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.
Keturi Lietuvos mokslo banginiai
A.Medalinskas. Kokiose srityse Lietuvos mokslas yra garsus pasaulyje?
V.Razumas. Viena tokių sričių yra biotechnologija, kita – biochemija. Šių sričių Lietuvos mokslininkai sėkmingai dalyvauja Europos Sąjungos (ES) programose, iš kur gauna papildomų lėšų savo tyrimams. Lietuvos biotechnologijos verslo pasiekimai labai žinomi. Įmonė „Fermentas" užsiima molekulių įrankių ir analitinių produktų gamyba, platina savo produktus 70 valstybių. „SICOR BioTech Teva" bendrovė baltymų pagrindu gamina biofarmacinius preparatus plačiam vartotojui. Juos perka Lietuvoje ir užsienyje. Žmogaus augimo hormonas „Biosoma" padeda vaikams, kurių sulėtintas augimas, o produktas „Grasalva" leidžia atstatyti kraujo sudėtį po chemoterapijos. Yra ir daug kitų preparatų.
A.Piskarskas. Mūsų lazeriai taip pat žinomi pasaulyje. Kai kuriais jų yra garsi būtent Lietuva. Tai daugiaspalviai lazeriai. Kiekvienas lazeris turi savo spalvą, o lietuviški lazeriniai tyrimai, pradėti dar 1970 metais, padėjo atrasti, kaip transformuoti fiksuotą lazerio spalvą į visą spalvų spektrą. Dabar vietoje įvairių spalvų lazerių galima nusipirkti tik vieną, lietuvišką. Kitas Lietuvos išradimas – tai labai trumpų impulsų lazeriai. Naujos kartos kieto kūno lazeriai, vadinami faros, tapo bestseleriu Vakarų rinkose. Jie pritaikomi saulės elementų gamyboje ir medicinoje – koreguojant akių lęšiuką. Lazeriai gamybą daro pigesnę, kas svarbu per ekonomikos nuosmukį. Įprasta tarptautinėse parodose prie lietuviškų lazerių stendų matyti daug klientų. Jie žino lietuviškus lazerius ir laukia vis naujų mūsų produktų.
V.Razumas. Lazerių mokslo pasiekimai yra plačiai taikomi, diegiami į nepaprastai aukštos kokybės sudėtingus mokslinius prietaisus, kuriuos Lietuvoje gamina bendrovės „Eksma" ir „Ekspla", ir turi milžinišką paklausą užsienyje. Tai įvairių rūšių spektrometrai ir jų lazerinė technika. Lietuviški suminio dažnio generacijos spektrometrai stovi net Stanfordo universitete (JAV). Tai yra unikalūs prietaisai, leidžiantys tirti molekulių struktūrą ir jų elgseną įvairiose aplinkose. Gaminami ir mikroskopai, kurie veikia lazerių pagrindu. Lietuviškos bendrovės, gaminančios šiuos prietaisus, leidžia Lietuvos mokslininkams naudotis šiais prietaisais nemokamai.
A.Piskarskas. Jų pritaikymas yra labai platus, pradedant nuo fundamentinių mokslinių tyrimų, kuriems reikalingi lazeriai, spektroskopinės, zondavimo sistemos, ir baigiant aparatūra, kuri sukuria ypač stiprius spinduliuotės laukus, naują medžiagą, ją išgarina, perveda į skystą ar plazmos būklę. Tai yra mokslinis instrumentas, be kurio mokslinės laboratorijos, užsiimančios kieto kūno tyrimais, biocheminiais, biotechnologiniais ar biomedicininiais, negali apsieiti.
A.Medalinskas. O „Žvaigždžių karų" programoje lietuviški lazerių kūrėjai ar dalyvavo?
A.Piskarskas. „Žvaigždžių karų" programa praktiškai paklupdė Sovietų Sąjungą. JAV prezidento Ronaldo Reagano inicijuota idėja patalpinti 12 palydovinių platformų su cheminiais lazeriais, kurie numušinėtų kylančias sovietų raketas, buvo labai brangi. Amerika ją būtų sugebėjusi įgyvendinti. Sovietų Sąjunga taip pat pradėjo labai įnirtingai kurti panašią programą, bet išseko finansiškai ir iki lazerių iškėlimo į erdvę nesugebėjo prieiti.
Z.Rudzikas. Jeigu dabar būtų kuriamos panašios iniciatyvos, Lietuvos lazerių kūrėjai prie jų negalėtų prisijungti. Ten yra reikalingi daug galingesni lazeriai už kuriamus Lietuvoje.
A.Medalinskas. Rašytojas Danas Brownas knygoje „Angelai ir demonai", pagal kurią neseniai sukurtas ir filmas, rašė, kad CERN (Šveicarija) greitintuve buvo bandoma sukurti antimedžiagą, kurią siekė pagrobti norintieji sunaikinti pasaulį. Amžiaus moksliniame eksperimente CERN dalyvavo ir Lietuvos mokslininkai. Koks jų indėlis? Ar bandyta kurti antimedžagą?
Z.Rudzikas. Siekta sukurti antiatomą. Susintetintą antivandenilį. Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys italas Antonino Zichichi už tai tikėjosi gauti ir Nobelio premiją, bet nepavyko. CERN greitintuvas – tai 27 kilometrų žiedas, kurio du vamzdeliai nutiesti 100 metrų po žeme. Jeigu pavyktų išgauti tą dievišką dalelę, tai leistų suprasti, kaip susikūrė visata. Reikia pasiekti didžiules kinetines energijas. Kai du protonai, judantys vienas priešais kitą, šiame vamzdelyje šviesos greičiu susiduria, susidaro didžiulė energijos masė ir tikimasi, kad nuo to smūgio išsiskirs naujos dalelės, tarp jų ir antiatomas. Tame projekte dalyvauja ir vienas Lietuvos atstovas, kartu su kitais dviem tūkstančiais ten dirbančių įvairių šalių mokslininkų.
A.Piskarskas. Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus yra koordinatorius tarptautinės detektorių grupės, kurioje dalyvauja ne tik lietuviai. Akademikas Juras Požėla ir prof. Juozas Vaitkus sukūrė puslaidininkinį elementarių dalelių vektorių, kuris bandomas CERN greitintuvu. Lietuvos atstovai sukūrė efektyvų elementarių dalelių jutiklį, detektorių tų dieviškų dalelių gaudymui. Tai labai reikšmingas dar vienos mokslo srities, puslaidininkių, indėlis į pasaulio mokslą. Šioje srityje Lietuvos mokslininkų darbai taip pat yra garsūs pasaulyje. Tas mokslas klestėjo sovietiniais laikais, bet vėliau per trasformaciją šiek tiek smuktelėjo. Dabar dalykai, tyrinėti fundamentiniu požiūriu, įgauna ir platų pritaikymą. Tarp jų ir šie detektoriai.
Z.Rudzikas. Mūsų grupė – mokslininkų iš Lietuvos – dalyvauja projekte, atlikdami fizikinius tyrimus ir modeliuodami termobranduolinę plazmą. Į projektą įsijungė ir Lietuvos puslaidininkių specialistai. Kas tai per projektas? Viena iš energijos problemų yra sukurti gabaliuką žvaigždės Žemėje arba vadinamoji termobranduolinė sintezė. Priversti kontroliuojamai sprogti vandenilinę bombą. Mes turime atomines elektrines, kur dalijasi sunkūs cheminiai elementai, t. y. kontroliuojamai sprogsta atominė bomba. Bet yra ir vandenilinė sintezė lengvų elementų, kurios metu taip pat galima išgauti energiją. Tokie procesai vyksta žvaigždėse ir mokslininkams kilo klausimas, ar nebūtų galima tą pačią energiją panaudoti ir Žemėje. Tačiau tam reikia pasiekti 100 mln. laipsnių temperatūrą, kaip žvaigždėse, kur yra milžiniškas gravitacinis suspaudimas. Žemėje taip suspausti, deja, yra labai sunku.
A.Piskarskas. Lazeriu galima.
Z.Rudzikas. Taip. Bet galima suspausti ir išlaikyti, esant tokiai temperatūrai, medžiagą, plazmą magnetiniais laukais. Didžiojoje Britanijoje veikia toks kompleksas. Netrukus bus ir Pietų Prancūzijoje.
A.Piskarskas. Yra ir daugiau labai rimtų Lietuvos mokslininkų, įsijungusių į tarptautinius projektus, kuriant moderniausio tipo sistemas, kai įkaitinama plazma iki milijono laipsnių ir milžiniškai suspaudžiama. Tai daroma siekiant generuoti elementarias daleles bei jas pagreitinti lazerio spinduliu, bet reikia labai didelės galios lazerinės sistemos. ES nusprendė stambius mokslinius kompleksus su unikalia aparatūra statyti įvairiose ES valstybėse ir finansuoti darbus iš Bendrijos lėšų. Vienas iš tokių aparatų yra ELI, supergalinga lazerinė sistema, su kuria dirba ir mūsų komanda iš Lietuvos. Ten bus panaudota metodika, sukurta Vilniuje, kai šviesa sustiprinama iki labai didelių galių. Svarstoma, kur šitą sistemą pastatyti. Rumunijoje, kuri turėjo anksčiau labai garsų atominės fizikos institutą, bendradarbiavusį su branduolinių tyrimų centru Dubnoje (Rusija), ar Čekijoje, Prahoje. Tai dar nėra aišku.
Z.Rudzikas. ES planuoja pastatyti ir įrengti 44 stambius mokslo centrus, bet dažniausiai tai yra tik įtakingiausios Europos valstybės. Net ir Europos jungtinių tyrimų centras, kurį išlaiko visos šalys, yra įsikūręs Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Iš Rytų Europos vienintelėje Vengrijoje planuojama įrengti stambų mokslo centrą. Dažnai kalbama apie Europos bendros mokslo erdvės sukūrimą, bet kol kas ji praktiškai apima tik Prancūziją, Vokietiją ir keletą kitų ES įtakingų valstybių. Kaip tada Lietuvos balsas gali stipriai skambėti Europoje? Ir moksliniams projektams ES paramą gauna daugiausia tų valstybių mokslininkai ir laboratorijos. Jeigu koks lietuvių mokslininkas dirba Nobelio premijos laureato laboratorijoje, tai, skirstant bendrijos finansavimą, žino, kad turės pirmenybę. O jeigu iš Lietuvos koks mokslininkas ir parašo paraišką, dažniausiai pinigų negauna.
Asmenybės, apie kurias žinome labai mažai
A.Medalinskas. Pakalbėkime ir apie konkrečius Lietuvos mokslininkus, žinomus pasaulyje, nes apie juos mažai žinome pačioje Lietuvoje. Galbūt yra dirbusių ir su Nobelio premijos laureatais?
D.Matulis. Dr. Česlovas Venslovas praėjusiais metais laimėjo pasaulio CASP čempionatą, savotišką pasaulinę olimpiadą mokslo srityje. Jis sprendė vieną svarbiausių biochemijos mokslo uždavinių: kaip baltymai gali susisukti, pasitelkiant bioinformatikos metodus. Tai pasiekus galima geriau suprasti visų molekulių funkcijas. Dabar Č.Venslovas yra Lietuvos biotechnologijos instituto Bioinformatikos laboratorijos vedėjas, tačiau prieš tai ilgiau nei dešimt metų gyveno JAV, kur dirbo Limericko nacionalinėje laboratorijoje. Ten jis sugalvojo savo metodą ir šiemet, pragyvenęs jau ketvertą metų Lietuvoje, tapo čempionato nugalėtoju. Prieš keletą metų jis buvo tame pačiame čempionate antras. Savo darbams Lietuvoje dabar jis gauna finansavimą iš JAV. Č.Venslovo pasiekimas, ko gero, yra didžiausias tarp lietuvių mokslininkų per pastaruosius dvidešimt metų.
V.Razumas. Prof. Virginijus Šikšnys dabar dirba Lietuvos Biotechnologijos institute ir vadovauja laboratorijai. Jis ir jo bendradarbiai sugeba, išvažiuodami tik į trumpalaikes komandiruotes iš Lietuvos, dirbti kartu su Nobelio premijos laureatais. Dažnos jo publikacijos bendraautorius yra ir koks nors Nobelio premijos laureatas.
D.Matulis. Dr. Saulius Gražulis dirbo pas Nobelio premijos laureatą prof. Robertą Huberį, kuris 1988 metais gavo šią premiją chemijos srityje už membraninių baltymų kristalizaciją ir rentgenostruktūrinę analizę. Dabar S.Gražulis yra aukšto lygio kristalografijos laboratorijos vienas vadovų Lietuvoje, bet daug publikacijų rengia kartu su R.Huberiu.
A.Piskarskas. Dr. Algis Baltuška vienas pirmųjų sugeneravo trumpiausią pasaulyje impulsą. Jis dirbo Grioningeno universitete (Olandija) ir su prof. D. Wiersma pasiekė mokslinį rekordą. Ne tik sporte, bet ir moksle taip pat yra fiksuojami rekordai. Išgaunamas didžiausias slėgis ar didžiausia temperatūra. Po to A.Baltuška dirbo Japonijoje, bet grįžo į Europą. Tiesa, ne į Lietuvą. Tapo profesoriumi ir laboratorijos vedėju Vienos technikos universitete, kviečia pas save Lietuvoje ir kituose Europos universitetuose dirbančius lietuvius lazerininkus. Praktiškai organizavo lietuvišką laboratoriją Vienoje.
Z.Rudzikas. Prof. Danas Ridikas anksčiau dirbo Prancūzijoje, bet dabar pervažiavo į Vieną, į Tarptautinę atominę agentūrą. Palaiko ryšius su Lietuva ir kviečia lietuvius. Taip ir turėtų būti, kad išvykę lietuviai mokslininkai palaikytų ryšį su čia dirbančiais mokslininkais.
Mokslo slėniai: žvilgsnis į ateitį
A.Medalinskas. O Lietuvoje ar valdžia jau gali sukurti sąlygas mokslininkams efektyviai dirbti, žinoma, panaudojant ir ES lėšas? Bent jau tose srityse, kur Lietuvos mokslas yra garsus pasaulyje.
A.Piskarskas. Mūsų valstybė suvaidino svarbų vaidmenį dar 2003 metais, kai Lietuvos mokslų akademija, remiant Švietimo ir Mokslo ministerijai (ŠMM) bei Ūkio ministerijai, parengė Aukštųjų technologijų plėtros programą. Vyriausybė ją patvirtino ir programai iki 2013 metų skyrė 125 mln. litų. Projektai atrinkti, dalyvaujant ir verslininkams, pagal jų prioritetus.
V.Razumas. 2007 metais pateiktos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo vizijos. Jas įvertino jungtinė Lietuvos mokslo tarybos ir Mokslų akademijos komisija. Lygiagrečiai dirbo ir užsienio ekspertai. Nutarta Lietuvoje kurti 5 tokius slėnius.
D.Matulis. Šie mokslo slėniai iki šiol tik popieriuje, nors Lietuvos mokslui 2007-2013 metams skirta net 2 mlrd. iš ES struktūrinių fondų. Kai jie atsiras, tai nebus tikri slėniai. Didžiausias slėnis Lietuvoje gaus tik apie 400 mln. litų. Vakaruose tai tebūtų tik vienas departamentas. Be to, ydingai skirstomi šie pinigai. Mokslinių projektų konkursams ir mokslininkams skirta apie 220 mln. iš tų beveik 2 mlrd. litų. Tuo tarpu Vakaruose mokslas remiasi būtent konkursiniais projektais. Yra kompetentinga ir skaidri ekspertizė. Jeigu parašei įdomų, perspektyvų projektą, pinigų gauni. O Lietuvoje visi, nors ir tvirtina, kad šis principas teisingas, kai ateina pinigų dalybos, infrastruktūrai skiriama 800 mln., o mokslininkams – tik 200 milijonų. Tebūnie, jeigu labai to reikia; 0,5 mlrd. litų paskirta sienoms ir plytoms, bet 1,5 milijardo turėtų keliauti mokslininkams, jų darbų finansavimui, laboratorijų įrangai.
V.Razumas. Jeigu mes tiek laukėme, kol ateis lėšos ir pajudės slėnių kūrimas, tai dabar šias programas peržiūrėti būtų neteisinga. Korekcijas programose galima daryti proceso metu. Ką tik ES įvertino, kaip valstybės panaudoja 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos lėšas mokslui. Lietuvos ŠMM padėtis yra apgailėtina. Skirti tik porą šimtų milijonų infrastruktūrai, o kitus pinigus išdalyti mokslininkams per konkursus tinka ten, kur infrastruktūra jau sukurta. Bet Lietuvoje, išskyrus keletą institucijų, jos nėra.
D.Matulis. Yra planuojamas sukurti Gyvybės mokslų centras viename iš slėnių. Tačiau jeigu jame dirbantys mokslininkai negalės dalyvauti konkursuose, kaip jie įsigis laboratorijų įrangą, kuri perkama iš projektinių pinigų. Jeigu laboratorija nori nusipirkti branduolinio magnetinio rezonanso spektrometrą, kainuojantį 3 ar 4 mln. litų, tai tokio lygio projektams rašomos paraiškos gauti pinigų įrangos pirkimui ir darbui. Pas mus viskas priešingai: iš pradžių pinigai paskirti stambiausioms institucijoms, o tik paskui mąstoma apie konkursą.
A.Piskarskas. Kas geriau: ar tręšti didelę pievą ir laukti, kol du medeliai joje pradės geriau augti, ar žinant, kur tie medeliai auga, tręšti juos pačius. Kuriant Saulėtekio slėnio idėją, atrinktos geriausios, stipriausios mokslinės grupės, siekiant sukurti išskirtinius mokslinius centrus. Išryškėjo, kas yra tie medeliai. Visus juos patręšti ir tų 2 mlrd. nepakanka. Nuspręsta kurti bendro naudojimo, atviros prieigos aparatūrinius mokslinius centrus Lietuvos ir visos Europos mokslininkams. Mūsų Lazerinių tyrimų centras turi tokį statusą ir tokie esame vieninteliai Lietuvoje. Finansavimo užlaikymas reikštų didelius nuostolius Lietuvos mokslui. Jeigu jau būtume nusipirkę tą aparatūrą, galėtume teikti paraiškas naujiems ES projektams, todėl, norint gauti tą papildomą paramą, reikia turėti potencialą savo šalyje, įskaitant įrangą ir infrastruktūrą. Delsdami mes ne tik negauname tų dviejų milijardų, bet ir pinigų, kuriuos galėtume gauti tuos milijardus jau panaudoję.
D.Matulis. Dabar iš tikrųjų būtina kuo greičiau panaudoti tuos ES pinigus. Jokių programų pakeitimų neturėtų būti, bet reikia keisti mąstymą, kad ateityje, kai ateis nauja ES parama, ją panaudotume daug efektyviau.
A.Piskarskas. Pinigai skirti 2007 metais, bet jų vis dar nėra. Visoms gyvenimo sritims, ne tik mokslui ES Lietuvai skyrė 23 milijardus. Metinės palūkanos yra apie 10 proc., t. y. apie 2,3 milijardo. Kur tie pinigai nusėdo ir kam neša milžiniškas palūkanas, kol nepasiekia Lietuvos?
Išsibarsčiusieji po pasaulį norėtų sugrįžti
A.Medalinskas. Ar yra lietuvių mokslininkų bendruomenė, kurią sudaro dirbantys Lietuvoje ir užsienyje?
D.Matulis. Vyksta Pasaulio lietuvių kūrybos simpoziumai. Vilniuje ir Čikagoje. Tai yra tikrai neblogas renginys, kuriame, tiesa, mažai pranešimų apie aukštųjų technologijų mokslus, bet humanitarinės srities pranešimai labai įdomūs. Įdomi buvo ir biotechnologų sekcija. V.Razumas. ŠMM bando suartinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus su Lietuvos mokslo bendruomene. Kasmet jau keletą metų teikiamos premijos užsienyje dirbantiems lietuvių kilmės ar iš Lietuvos išvykusiems mokslininkams.
Z.Rudzikas. Norėdami palaikyti glaudesnį santykį su mokslininkais, išvykusiais iš Lietuvos, mes net padvigubinome Mokslų akademijos narių skaičių, kad galėtume priimti ir dirbančiuosius užsienyje.
A.Medalinskas. Ar turime statistiką, kur, kokiuose pasaulio kampeliuose šiandien dirba lietuvių mokslininkai? Ar yra Lietuvoje duomenų bankas, leidžiantis suvokti, kokio pajėgumo yra tas lietuvių mokslininkų potencialas, kuris išsiblaškė po visą pasaulį?
D.Matulis. Tokios statistikos nėra.
V.Razumas. Buvo bandoma tai daryti. ŠMM veikė komisija, siekianti protų susigrąžinimo, kuri visų pirma ir turėjo suskaičiuoti, kur ir kokių sričių mūsų mokslininkai dirba užsienyje. Bandė tuo užsiimti ir Lietuvos mokslininkų sąjunga. Suskaičiavo apie 300 mokslininkų, bet aš netikiu šita statistika.
Z.Rudzikas. Sakoma, kad apie tūkstantį lietuvių mokslininkų yra išsibarstę po pasaulį.
D.Matulis. Gyvendamas ir dirbdamas visą dešimtmetį JAV, supratau, kaip svarbu yra bendrauti su kitais lietuviais mokslininkais. Kai sumaniau grįžti į Lietuvą, daugelis palaikė, tik sakė, kad bus sunku surasti savo vietą. Man pavyko su ES pinigais sukurti Lietuvoje laboratoriją, kurioje dabar dirba ir lietuviai specialistai, grįžę iš JAV, Vokietijos bei Prancūzijos. Tokių specialistų užsienyje yra daug ir jeigu valstybė skirs dėmesį, sudarydama sąlygas jiems Lietuvoje dirbti, jie grįš ir dirbs. Ir labai daug naudos Lietuvai atneš.
A.Piskarskas. Kai Mokslų akademijos delegacija lankėsi Taivane, sutikome biochemiką Nobelio premijos laureatą Lee, kuris šią premiją gavo dirbdamas JAV. Paklaustas, kodėl jis sugrįžo į Taivaną, nors JAV turėjo labai geras darbo sąlygas, šis atsakė, kad jo galimybės Taivane yra žymiai geresnės nei JAV. Jį pakvietė Taivano valdžia sugrįžti ir sukūrė visas sąlygas dirbti. O svarbiausia, jam buvo malonu sugrįžti atgal į Tėvynę.
D.Matulis. Stimulas grįžti ir lietuvių mokslininkų yra ir pragmatinis, ir idealistinis. Pragmatikai supranta, kad Lietuvoje dabar gali gauti net geresnę darbo vietą bei geresnį atlyginimą nei Vakaruose, žinoma, su Vakarų ir ES pagalba. Idealistai, kurių atsiranda vis daugiau, nori tiesiog dirbti Lietuvai ir Lietuvoje.
