Su tokiu klausimu portalas 15min kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją. Pasirodo, kad Ž.Vaičiūnas, nors ir turi daugiau atsakomybių, didesne alga džiaugtis negali.
Kanceliarija nurodė, kad nei dvigubo atlyginimo, nei kokios nors papildomos kompensacijos ministras negauna.
„Laikinai kurio nors ministro pareigas einantis kitos ministerijos ministras dvigubo atlyginimo negauna ir už papildomas pareigas nėra kompensuojama“, – nurodoma kanceliarijos atsakyme.
Laikinai kurio nors ministro pareigas einantis kitos ministerijos ministras dvigubo atlyginimo negauna ir už papildomas pareigas nėra kompensuojama.
Kiek pinigų, nesant ministro, kuriam reikia mokėti atlyginimą, sutaupo Aplinkos ministerija?
Vyriausybės kanceliarija nurodė, kad Vyriausybės narių atlyginimo dydį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Jis susideda iš pareiginės algos ir priedo už stažą.
Pagal šį įstatymą, visų ministrų algos yra vienodos ir apskaičiuojamos tarnautojų pareiginės bazinės algos dydį padauginant iš pareiginės algos koeficiento, kuris ministrų atveju yra 23,8.
Kadangi tarnautojų pareiginės algos dydis nuo šių metų sausio 1 d. siekia 173 eurus, pareiginė visų ministrų alga „ant popieriaus“ siekia 4117,4 euro.
Kitaip tariant, tai, kad Lietuva du mėnesius gyvena be aplinkos ministro, Aplinkos ministerijai leido sutaupyti kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų., o kiekvieną dieną, kol ministro nėra, ši suma auga.
Premjeras S.Skvernelis yra užsiminęs, kad naujo ministro gali nebūti iki liepos, kol bus inauguruotas naujas šalies prezidentas. Jei taip iš tikrųjų nutiks, ministerija sutaupys beveik 30 tūkst. eurų.
Tiesa, tai – tik buhalterinis paskaičiavimas, kuris jokiu būdu negali atsakyti į klausimą, kiek ir kokių rezultatų Lietuvai atneš galimai rekordiškai ilgai užsitęsiantis gyvenimas be vieno iš ministrų.