Rugsėjo 30-ąją Š.Vaitkus apie savo apsisprendimą dalyvauti pavasarį vyksiančiuose rinkimuose paskelbė feisbuke.
Į palangiškius kreipdamasis jis pabrėžė niekada nepalikęs gimtojo miesto ilgiau nei mėnesiui, nesusiviliojęs išvykti dirbti į Seimą.
Prie nuopelnų – gyventojų skaičiaus augimas
„Pastaroji kadencija, kurios liko vos penki mėnesiai, buvo išskirtinai sudėtinga ir nuolat veikiama įvairių nuo mūsų nepriklausančių veiksnių, kurie visi, lyg susitarus, prasideda raide K: koronavirusas, karantinas, karas, krizė, įvairūs kiti kataklizmai.
Deja, visi šie „K“ reiškiniai ir jų padiktuotos aplinkybės buvo tikrai išskirtiniai iššūkiai, kai fizinius, emocinius ir net finansinius resursus teko panaudoti ne Palangos reikalams spręsti ar naujiems projektams plėtoti, o toms netikėtoms, emociškai itin sudėtingoms ir išskirtinio susitelkimo bei susikaupimo reikalaujančioms aktualijoms, kai darbo dienos ir darbo valandų sąvokos apskritai buvo praradusios bet kokią prasmę”, – tvirtino meras Š.Vaitkus.
Kartu jis pasidžiaugė kurorto evoliucija: kasmet jis kinta, tampa europietišku. Priminti infrastruktūros pokyčiai Palangoje, pabrėžta, kad miestas yra tarp lyderių daugiabučių renovacijos srityje, priminti kultūriniai pasiekimai, akcentuotas Kurhauzo medinės dalies prikėlimas naujam gyvenimui.
Š.Vaitkus prisiminė, kad buvo užkirstas kelias „Pušyno“ ir „Auskos“ privatizavimui, atsisakyta sovietmečio obeliskų.
Suprasti akimirksniu
- Palangos miesto savivaldybės gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. buvo 16 976.
- Iki 2013 m. mažėjęs gyventojų skaičius vėliau stabilizavosi, o po 2018 m. ėmė gan sparčiai augti.
- Š.Vaitkaus pavardė politinėje Palangos arenoje linksniuojama nuo 2003-iųjų, kai jis išrinktas į tarybą.
- 2005–2006 m. jis vadovavo savivaldybės administracijai.
- Meru renkamas nuo 2011-ųjų.
„Apie tai, jog Palangos stiprybės ir jos pokyčiai ne tik matomi, bet ir vertinami, rodo ir kurorte nuolat augantis gyventojų skaičius: vos per pora metų mūsų padaugėjo beveik tūkstančiu“, – pabrėžė meras.
Politikas pažvelgė ir į ateitį, teigdamas, kad per ateinančią kadenciją lauktų nemažai darbų: Šventosios uostas, energetiniai klausimai.
Spalį Š.Vaitkaus kandidatūrą patvirtino konservatoriai Vilniuje vykusiame tarybos posėdyje.
Pastarieji rinkimai – į vienus vartus
47-erių politikui, Klaipėdos universitete įgijusiam rekreacijos ir turizmo bakalauro laipsnį, pastarieji rinkimai buvo itin sėkmingi.
Jis netgi galėtų išsyk antrame ture laukti kito kandidato.
2015-aisiais meras taip pat buvo išrinktas pirmame ture, kai surinko 75,41 proc. balsų. Antroje vietoje tais metais liko liberalas Arūnas Štaras. Jam nepavyko surinkti nė 7 proc. balsų. Beje, tais metais dėl mero posto kovojo 6 kandidatai.
2019 m. rinkimuose Palangos meru Š.Vaitkus tapo po pirmojo rinkimų turo, surinkęs 77,6 proc. balsų. Antroje vietoje likusi socialdemokratė Svetlana Grigorian surinko 12,3 proc. balsų.
Išanalizavus duomenis, iš apylinkių matyti, kad Š.Vaitkui kiek prasčiau sekasi rinkti šventojiškių balsus.
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili komentuodama situaciją Palangoje teigė, kad Š.Vaitkus – neabejotinai ryškiausias kandidatas. „Aš jį matau kaip ryškų favoritą antram turui, netgi galėtų iškart ten jau laukti kito kandidato“, – juokavo politologė.
Vietos žiniasklaidoje kritiką rasti sunku
Metų pradžioje Palangos savivaldybėje susiklostė gana dviprasmiška situacija: ilgametė „Vakarinės Palangos“ redaktorė Tamara Zaiceva pradėjo eiti savivaldybės atstovės spaudai pareigas.
Jau iki šio pokyčio T.Zaicevos feisbuko puslapyje buvo galima įžvelgti palaikymą valdantiesiems.
Tačiau tapusi savivaldybės atstove spaudai ji ir toliau redaguoja laikraštį.
Štai keturios pagrindinės naujienos „Vakarinėje Palangoje“ ir visose keturiose cituojamas Š.Vaitkus.
Ir spalį nurodoma, kad T.Zaiceva eina „Vakarinės Palangos“ redaktorės pareigas. Niekas nepasikeitė nuo vasario, kai aiškią poziciją išsakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Jis pabrėžė, kad žurnalistų darbas nesuderinamas su pareigomis valdžios institucijose. Turėti dvi pozicijas, anot jo, – tiesioginis prieštaravimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs dėl analogiškos situacijos Druskininkuose, kur žurnalistė vienu metu dirbo ir laikraštyje, ir savivaldybės atstove.
Teismas nurodė, kad taip buvo pažeistas 25-as Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnis, kuriame nurodoma, kad vykdydamas savo veiklą, žurnalistas neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui.
Kiti Palangoje veikiantys portalai taip pat nepasižymi nuomonių įvairove, publikacijomis, kuriose būtų analizuojama vietos valdžios veikla. Dažniausiai perspausdinami pranešimai spaudai arba naujienos iš didžiųjų portalų, pasitaiko vos vienas kitas autorinis žurnalisto darbas.
Kur ieškoti konkurento merui?
Taigi – kas galėtų mesti pirštinę artėjančiuose rinkimuose kovą?
Paklausti palangiškiai, netgi savivaldybės darbuotojai atremia: „Nieko negirdėt.“
Iš tiesų išskirti didžiausiame Lietuvos kurorte ryškų politiką, galintį būti atsvara Š.Vaitkui – ne taip ir lengva. Jie nešmėžuoja ir vietinėje žiniasklaidoje, kur pagrindiniai laurai tenka valdantiesiems.
Rugsėjo pirmomis dienomis partija „Vardan Lietuvos“ įvardijo savo kandidatą – Joną Kubilių – į Palangos merus. Dar neseniai politikas buvo siejamas su socialdemokratų darbo partija (dabar – Regionų partija, - red. past.) ir būtent su ja 2020-aisiais Mėguvos apygardoje siekė Seimo nario posto. Tačiau surinkęs 3,3 proc. rinkėjų balsų, jis liko vos aštuntas. Rinkimus tada laimėjo konservatorius Mindaugas Skritulskas. Kokie dabar J.Kubiliaus, net nesančio taryboje, šansai – sunku vertinti. Tiesa, jo kandidatūra kol kas nėra patvirtinta „Vardan Lietuvos“ tarybos. Ji rinksis spalio pabaigoje.
„Ieškokite moters“, – sako prancūzų posakis. 15min susisiekus su realiausia konkurente Š.Vaitkui – S.Grigorian, šioji pabrėžė, kad socialdemokratų Palangos skyrius vidinius rinkimus numatęs tik spalio pabaigoje.
„Taip, aš irgi būsiu tarp kandidatų“, – kalbėjo politikė.
Ji tikino, kad socialdemokratai, į kurių gretas įsiliejo net keli stiprūs seniūnaičiai, artėjančiuose rinkimuose tikrai turi daug šansų.
„Meras vis sako, kad Palanga keičiasi. Taip, ji keičiasi, bet kyla natūralus klausimas, kodėl tiek mažai palangiškių apskritai eina balsuoti. Balsavo kiek daugiau nei pusė palangiškių. Taip, galima sakyti, kad visoje Lietuvoje atėjo mažai balsuoti, tačiau jei jau Palangoje tokie pokyčiai, kodėl jie neina balsuoti?“ – retoriškai klausė politikė.
Anot jos, vietos valdžia darosi vis sunkiau pasiekiama paprastiems gyventojams. Per pandemiją vykę posėdžiai net nebuvo transliuojami. „Tuose posėdžiuose nerastumėte nė vieno žurnalisto. Po jų stengiuosi pati surašyti feisbuke, kad gyventojai gautų informaciją“, – pasakojo S.Grigorian.
Ji pasidžiaugė, kad žmonės, vis atsimušantys į valdžios abejingumą jų problemoms, ėmė telktis į bendruomenes ir nebebijoti kalbėti garsiai, reikšti nepasitenkinimą.
„Ar turime šansų? Jei žiūrint iš politinės perspektyvos, tai socialdemokratai bus ta jėga, kuri turės didelę įtaką artėjančiuose rinkimuose“, – įsitikinusi pašnekovė.
