Ar galimos rinkimų manipuliacijos?
Pasak Z.Vaigausko, net brandžios demokratijos valstybėse yra rengiamasi, kad per rinkimus būtų kuo mažiau kokių nors "fokusų". Įvairių manipuliacijų ar „juodųjų technologijų“ (dažniau Rusijoje vartojamas terminas, Vakaruose paplitusi sąvoka „rinkimų korupcija“) pasitaiko beveik visose valstybėse. Pavyzdžiui, skambių, su rinkimais susijusių bylų buvo Jungtinėse Valstijose, kai Čikagoje į rinkimų procesą pradėjo kištis administracinės struktūros. Tokie dalykai paplitę ir Italijoje. Bene vienintelė teigiama išimtis – Skandinavijos šalys. Čia rinkimų laikotarpiu klausimai apie sukčiavimą tiesiog nesuprantami.
„Tie dalykai priklauso nuo visuomenės politinės kultūros. Lietuva iš trijų Baltijos sesių yra „karščiausia“, nes esame pietiečiai. Mūsų rinkėjai, kandidatai kartais būna kupini keisčiausių minčių. Rinkėjų korupcija dažniausiai susijusi su rinkimų agitacija, smulkiu sukčiavimu, – pasakoja Z.Vaigauskas. – Nuo 1992-ųjų situacija labai pasikeitusi – rinkimų korupcijos banga pastebimai slūgsta."
VRK pirmininkas primena, kad skaičiuojant balsus veikia stebėtojų institutas (beveik 19 tūkst. stebėtojų), sudarytas iš partijų atstovų. Rinkėjų sąrašuose privalu pasirašyti ir rinkėjams, ir komisijos nariui. Labai retai pasitaiko, kai balsai perkami, o kaip įrodymas pateikiamas biuletenio vaizdas mobiliojo telefono ekrane. Balsų pirkimo atvejai nėra masiški, oficialiai fiksuojamas tik vienas kitas.
Nors VRK ne viename savo posėdyje svarstė rinkėjų papirkimo problematiką, Z.Vaigauskas teigia, jog čia kiek kitoks aspektas nei tiesioginis papirkinėjimas. Sugriežtinus rinkimų įstatymus daugiausia rūpesčių kelia nelegaliu tapęs dovanėlių dalijimas, nemokami koncertai ir kiti rinkėjams įsiteikti naudojami būdai, kurie gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Anksčiau daugiausia pažeidimų būdavo fiksuojama vykstant balsavimui paštu, tačiau šiuo metu toks balsavimas atšauktas. „Rinkimai yra gana dokumentuotas procesas. Jeigu kas nors neteisėtai bandytų „pasipelnyti“, tie dalykai iš karto išlįstų į paviršių. Tad faktų, kad būtų užfiksuota rimtų ir esminių įstatymų pažeidimų, neturime“, – tvirtina Z.Vaigauskas. Visi komisijų nariai žino ir tai, jog kilus menkiausiam įtarimui ar esant minimaliai vieno kandidato persvarai stebėtojai gali reikalauti, kad biuleteniai būtų perskaičiuoti.
Tam tikra bėda yra reitingo balsai – pastebėta, kad dažnai jie skaičiuojami neatidžiai. Kiekvienų rinkimų laikotarpiu iškeliamos 2-3 bylos, susijusios su reitingavimu. Tada labai sunku objektyviai nustatyti, ar reitingavimo balsai nebūna apskaičiuoti tyčia, ar per neapsižiūrėjimą. Stebėtojams reikia būti ypač žiopliems, kad galbūt susimokę rinkimų komisijos nariai galėtų iškreipti rinkimų apylinkės protokolą ar bandytų jį klastoti.
Internetas – tik pagalbinė priemonė
Paklaustas, ar jau beveik tradicija tampanti situacija, kai, baigiantis rinkimams ir skaičiuojant paskutinius, bet dažnai lemiamus balsus, prasidedantys interneto gedimai, nėra pagrindas abejoti rinkimų teisingumu, Z.Vaigauskas aiškina, kad daug kas tiki, jog interneto rezultatai nulemia rinkimų apylinkės rezultatus. Pasirodo, nieko panašaus. Pagrindiniai dokumentai yra apylinkių balsų skaičiavimo protokolai, pasirašyti visų komisijos narių, stebėtojų.
„Problemų dėl duomenų persiuntimo buvo ne vien Kaune, tačiau skundė tik kauniečių rezultatus, kai 1998 metais jie negalėjo perduoti duomenų į Vilnių. 2004-aisiais per prezidento rinkimus didžiausią nepasitenkinimą ir įtarimus sukėlė tai, kad kurį laiką neveikė mūsų kompiuterinė sistema, o prieš tai rezultatai tarp kandidatų buvo minimalūs, – juokiasi Z.Vaigauskas. – Bet turiu pabrėžti, jog interneto sistema yra tik pagalbinė priemonė, paviešinanti rinkimų rezultatus, kad visi galėtų pasitikrinti, ar tai, kas matoma internete, sutampa su rinkimų apylinkių rezultatais, kurie yra pagrindiniai. Jokiu būdu ne priešingai.“
Dėl didelio prisijungiančiųjų prie VRK svetainės skaičiaus sistema paprasčiausiai „užstrigo“. Praėjusių prezidentinių rinkimų naktį dar vyko ir svarbios futbolo varžybos, kurias kai kas bandė stebėti per internetą. Tokių išbandymų VRK kompiuterinė sistema neatlaikė.
Tą lemtingą vakarą kaimiškosios apylinkės balsavo už K.Prunskienę, o didesni miestai – V.Adamkų. Natūralu, kad pirmųjų, kurios yra mažesnės, rezultatai suskaičiuoti pirma, o tik vėliau, nors ir stringant kompiuteriams, atėjo duomenys iš didesnių miestų. Be to, klaidos tąsyk Kaune buvo neesminės – sumaišyti dviejų apylinkių duomenys, vienoje jų padidintas rinkėjų skaičius.
Z.Vaigauskas pabrėžė, kad galimi rinkimų klastotojai geriausiu atveju galbūt ir „užlaužtų“ serverį, tačiau prieiti prie kompiuterinės duomenų bazės vargu ar kam pavyktų. „Nors tarptautinis mūsų rinkimų vertinimas labai geras, visada, kad ir kokios būtų saugumo garantijos, reikia būti budriems, nes rinkimai yra gyvas dalykas“, – apibendrina Z.Vaigauskas.
Pažeidimai prasidėjo
Rugpjūtį VRK nusprendė, kad Viktoras Uspaskichas, surengęs keliasdešimt susitikimų su rinkėjais, pažeidė įstatymą. Per šiuos renginius koncertuodavo populiari dainininkė Irma Jurgelevičiūtė ir šokėjų grupė „Funny beat“. Įstatymais draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus ir dovanomis ar kitokiu atlygiu juos skatinti.
Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas tvirtina, kad visuose koncertuose dalyvavo tik partijos nariai. Pasak jo, „jei demokratinėje valstybėje partiečiai negali nei sušokti, nei padainuoti, VRK turėtų pažiūrėti į demokratinius pamatus“. „Dabar ruošiame užklausimą Europos Parlamentui, kad paaiškintų, ar galima šokti ir dainuoti prieš rinkėjus?“ – sako V.Uspaskichas.
