Anksčiau šią savaitę Rytų Europos studijų centre (RESC) pristatydamas savo užsienio politikos viziją, S.Skvernelis sakė pergalės atveju sugrįšiantis prie Lietuvos ambasados perkėlimo į Jeruzalę klausimo.
„Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Pabrėždamas, kad kalba kaip kandidatas, o ne premjeras, S.Skvernelis tikino, jog ambasados perkėlimas būtų naujas impulsas santykiams su Izraeliu saugumo ir prekybos srityje, pagerintų santykius su JAV.
Tokie premjero žodžiai nuskambėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaidoje: žinutę paskelbė Izraelio naujienų portalai israelnationnews.com, timesofisrael.com, jpost.com, prancūzų portale france.24.com.
Pasak 15min šaltinių, į šį premjero pareiškimą kelių Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai reagavo neigiamai – įžvelgė žalą Bendrijos, palaikančios dviejų valstybių sprendinį Izraelio ir Palestinos konflikte, vienybei.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) 15min pateiktame atsakyme rašoma, kad ministrui Linui Linkevičiui neteko pasiaiškinti dėl S.Skvernelio pasisakymo.
„O Lietuvos ambasadoriai, natūralu, kad sulaukia paklausimų apie Lietuvos poziciją įvairiausiais klausimais. Beje, ministras, komentuodamas kandidato į prezidentus S.Skvernelio pasisakymą dėl Jeruzalės, teigė, kad tokia kandidato pozicija gali būti pastebėta tarptautinės bendruomenės“, – rašoma URM 15min pateiktame atsakyme.
Premjero patarėjas Tomas Beržinskas pabrėžė, kad S.Skvernelis apie galimybę svarstyti ambasados perkėlimą į Jeruzalę pasisakė kaip kandidatas į prezidentus.
„Taigi tai yra ne premjero pozicija ar planuojamas veiksmas, o kandidato nuomonė. Neabejotina, jog tai suvokia ir užsienio valstybių vadovai ar ambasadoriai“, – rašoma premjero patarėjo viešųjų ryšių klausimais atsiųstame atsakyme.
Pasak T.Beržinsko, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams, kuruojantiems tarptautinės politikos sritį, neteko matyti neigiamų ES šalių narių ambasadorių ar kitų ES šalių atstovų reakcijų į kandidato išsakytą nuomonę.
T.Beržinskas: „Tikriausiai dėl to, kad jie puikiai supranta, jog tai nėra oficiali Lietuvos valstybės pozicija (kuri šiandien niekaip nėra keičiama, tą minėjo tiek S.Skvernelis, tiek užsienio reikalų ministras), o tik kandidato nuomonė.“
„Tikriausiai dėl to, kad jie puikiai supranta, jog tai nėra oficiali Lietuvos valstybės pozicija (kuri šiandien niekaip nėra keičiama, tą minėjo tiek S.Skvernelis, tiek užsienio reikalų ministras), o tik kandidato nuomonė“, – teigė premjero patarėjas.
Jeruzalėje veikia JAV ir Gvatemalos ambasados, kelių šalių konsulatai. Lietuvos ambasados perkėlimas į Jeruzalę reikštų, kad Vilnius miestą pripažįsta kaip Izraelio sostinę.
Kritikai teigia, kad Jeruzalės pripažinimas Izraelio sostine kenkia taikos procesui Izraelio ir Palestinos konflikte: palestiniečiai siekia, kad Rytų Jeruzalė būtų pripažinta jų sostine.
Sausio pabaigoje premjeras lankėsi Izraelyje, tačiau, priešingai nei įprasta ES šalių atstovams, neapsilankė Palestinos savivaldoje. Dėl to Palestina Lietuvai įteikė protesto notą.
Lietuvos pozicija nesikeičia
2017-ųjų pabaigoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė perkeliantis šalies ambasadą į Jeruzalę, tačiau Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, smerkiančią tokį Vašingtono žingsnį.
Lietuva laikėsi bendros ES pozicijos – atmetė D.Trumpo sprendimą. Tiesa, kai kurios šalys narės, tarp jų ir Latvija, balsavime susilaikė.
Tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė ir URM sulaukė kritikos strėlių: esą tokia Vilniaus pozicija pakenks Lietuvos santykiams su artimomis sąjungininkėmis Izraeliu ir JAV.
S.Skverneliui paskelbus, kad jis neatmeta galimybės grįžti prie ambasados perkėlimo klausimo, URM dar kartą patvirtino oficialią Lietuvos poziciją.
„Kaip dauguma Europos Sąjungos valstybių siekiame, kad dialogu ir derybomis būtų išspręstos problemos Artimuosiuose Rytuose, ypač tai pasakytina apie Jeruzalę. Mes ateityje įsivaizduojame, kad tai būtų dviejų valstybių sostinė – ir Izraelio, ir Palestinos, tačiau tai turi būti pasiekta derybų keliu", – apie Lietuvos poziciją BNS sakė L.Linkevičius.
Ministras pridūrė, kad ES šalys raginamos vengti vienašališkų veiksmų ir pasisakymų šiuo klausimu.
„Neprotingas pasisakymas“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Kęstutis Girnius 15min sakė, kad S.Skvernelio pasisakymas dėl ambasados perkėlimo – „neprotingas pareiškimas“.
Vis dėlto, žalos Briuselio ir Vilniaus santykiams jis neįžvelgė.
„Mane nustebintų, jei Briuselis tai rimtai traktuotų. Viena, jei Skvernelis būtų išrinktas ir mėgintų tokią politiką įgyvendinti, tačiau to, ką jis pasako per rinkimų kampaniją, nereikėtų sureikšminti. Tikiu, kad Briuselis nėra toks kvailas, jog reaguotų į kiekvieną pasisakymą rinkimų kampanijoje“, – tikino K.Girnius.
Jis atkreipė dėmesį į nuosaikią S.Skvernelio formuluotę – į prezidentus kandidatuojantis premjeras nežadėjo, kad jo pergalės atveju ambasada būtų neabejotinai perkelta.
Praeitą savaitę LRT paskelbė, kas Lazdijuose su rinkėjais susitikęs S.Skvernelis kalbėjo, esą „latviai mums – ne broliai, o konkurentai“. Šie premjero žodžiai nuskambėjo Latvijos žiniasklaidoje.
Premjerui feisbuke pareiškus, kad žurnalistas „visuomenei pateikė tendencingą ir iškraipytą informaciją“, LRT patikslino premjero žodžius.
„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – šeštadienį buvo skelbiama nacionalinio transliuotojo internetiniame portale.
Pasak K.Girniaus, didelės žalos nepadaryta ir Lietuvos santykiams su Latvija.
„Tai – vėl neprotingas pasisakymas. Jis (Skvernelis, – red. past.) būtų galėjęs labai lengvai pasakyti, kad latviai yra mūsų broliai, bet ir konkurentai. <...> Manau, kad ir kai kurie Latvijos politikai gana ramiai priėmė šį pasisakymą“, – 15min sakė jis.
Politologo teigimu, tokiais pasisakymais S.Skvernelis bando išsiskirti iš kitų kandidatų į prezidentus, ypač pademonstruoti, kad skiriasi nuo dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės. Ji pareiškė, kad premjeras sugeba užtraukti „tarptautinę gėdą“.
Vis dėlto, pasak K.Girniaus, bandymas išsiskirti iš kitų S.Skvernelio kampanijai labiau kenkia, o ne padeda.
K.Girnius: „Tai rodo jo kompetencijos stoką, skubėtumą. Jis neturi išvystytos politikos, todėl tenkinasi šiokiais tokiais šūkiais. Pavyzdžiui, pasiūlymas dėl Astravo – akivaizdus įrodymas, kad jo komanda nesusigaudo.“
„Tai rodo jo kompetencijos stoką, skubėtumą. Jis neturi išvystytos politikos, todėl tenkinasi šiokiais tokiais šūkiais. Pavyzdžiui, pasiūlymas dėl Astravo – akivaizdus įrodymas, kad jo komanda nesusigaudo.
Ji būtų turėjusi pasakyti, kad Baltarusija savaime atmes (pasiūlymą), o pats projektas yra techniškai neįmanomas. Bet jis vis tiek sugebėjo tai pasiūlyti. Tai reiškia, kad jis arba pats priima sprendimus, arba turi komandą, kurios nariai – analfabetai užsienio reikalų srityje“, – tikino K.Girnius.
15min primena, kad S.Skvernelis pasiūlė Baltarusijai, kad Lietuvos pasienyje statoma Astravo atominė elektrinė, laikoma nesaugia, būtų paversta dujine jėgaine. Minskas atmetė premjero pasiūlymą, jį kritikavo Lietuvos energetikos ekspertai.
