Seimo salėje buvęs socialdemokratų premjeras A. Butkevičius visų pirma stojo ginti savęs, o ne dėl gręsiančios apkaltos narystę partijoje suspendavusio M.Basčio: „Noriu labai aiškiai pasakyti: kaip buvęs premjeras, nė karto nė su vienu „Rosatom“ atstovu nesusitikau ir neturėjau jokio pokalbio.“
M.Basčio veiklą tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas sako, kad apklausinėjant buvusį premjerą kilo daug klausimų, tačiau A. Butkevičius nebuvo jų tyrimo objektas.
„Tyrimo metu nustatyti pono A. Merteno ir J. Kostino susitikimai su tuomečiu premjeru ir kitais pareigūnais. Apie tą pokalbių turinį daugiau visuomenei turėtų paaiškinti ir tuo metu buvę sprendimų priėmėjai“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
Apie A. Butkevičiaus ir „Rusatom Overseas“ viceprezidento Aleksandro Merteno 2013 m. vasario 22 d. vykusį susitikimą oficialiai pranešė „Rosatomo“ komunikacijos departamentas, išplatindamas oficialų pranešimą per Lietuvos ir Rusijos informacijos agentūras. Juose teigiama, kad „Ignalinos atominėje elektrinėje vykusiame A. Merteno susitikime su Lietuvos Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi [...] taip pat aptarti klausimai, susiję su galimu dvišaliu bendradarbiavimu atominės energetikos srityje.“
Apie susitikimą informavo ir vyriausybės spaudos tarnyba. „Lankantis atominės jėgainės branduolinių objektų aikštelėse Ministras Pirmininkas susitiko ir su „Nukem“ akcijas valdančios korporacijos „Rosatom“ atstovais.
„[..] „Rusatom Overseas“ iniciatyva surengtas trumpas susitikimas, kurio metu buvau supažindintas su įmonės vykdomais projektais. Pateikta ir jų pozicija“ – pranešime cituojamas Vyriausybės vadovas.
„Savaitei“ A. Butkevičius savo žodžių, pasakytų 2013-ųjų vasario 22 d., tuoj po minėtojo susitikimo su „Rosatomo“ atstovais išsigynė.
„Nežinau kas rašo tokias citatas. Aš jums galiu pasakyti: atskiro susitikimo nebuvo. Ir jeigu jis būtų buvęs, nieko blogo nebūtų buvę“, – tuomet kalbėjo A. Butkevičius.
Jo pasiteiravus, ar susitikimo metu buvo aptarti regioniniai branduolinės energetikos projektai, kaip nurodyta išplatintame pranešime spaudai, A. Butkevičius sakė, kad nebuvo. Paklausus, ar visoje šioje situacijoje melagis yra „Rosatomas“, premjeras tuomet atsakė: „Tikriausiai.“
„Žinot, ko gero, mes jau prie Butkevičiaus kalbėjimų kitokių negu „kalbėjo vakar“ esam pripratę, bet šiuo atveju , tai – iš tikrųjų rimtas reikalas. Jis turėtų labai rimtai paaiškinti Seime savo elgesį, nes tai yra melas“, – sakė Rasa Juknevičienė Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja.
Iš Vyriausybės pranešimo aiškėja svarbi detalė: A. Butkevičiaus pokalbis su „Rosatomo“ atstovu A. Mertenu organizuotas po oficialaus posėdžio, greičiausiai ne Ignalinos atominės, o „Nukemo „tarnybinėse patalpose. Vyriausybės pranešime teigiama, jog premjeras A. Butkevičius apžiūrėjo statomas laikinąsias panaudoto branduolinio kuro saugyklas. Į šią statybų teritoriją buvo galima patekti tik su „Nukemo“ leidimu, atominės elektrinės apsaugos sutikimo nereikėjo. VSD išslaptintoje medžiagoje teigiama, kad į šį susitikimą su A. Mertenu vyko ir „Rosatomo“ lobistas Lietuvoje Jevgenijus Kostinas. Tad galima daryti prielaidą, jog jų pavardžių iš tiesų oficialiame posėdžio protokole nėra.
Po Lietuvos vyriausybės vadovo ir „Rosatomo“ atstovų susitikimo viešoje erdvėje pasirodė nemažai detalių, kurias atskleidė abi susitikimo pusės. A. Mertenas savo interviu tikino, kad Lietuvos pusei buvo siūlyta tapti Kaliningrado atominės dalininke ir taip užsitikrinti pigios elektros gamybą, prisidėti prie elektros linijų statybos: „Jei Lietuvoje esama tokio intereso užsitikrinti garantuotą pigios elektros energijos teikimą, mes pasirengę tai svarstyti su Lietuvos partneriais. [...] Ir, žinoma, esame pasirengę kviesti bei kviečiame Lietuvos tiekėjus dirbti kuriant statomo objekto (atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje – BNS) infrastruktūrą.“
Savo ruožtu A. Butkevičius aiškino, kad „Rosatomas“ domisi Baltijos regione unikalia Kruonio hidroakumuliacine elektrine: „Jie tiesiog pasakė, kad jie būtų labai suinteresuoti Kruonio hidroakumuliacine elektrine, kad galėtų formuoti elektros energijos rezervą.“ – 2013 m. vasario 23 d. BNS žurnalistus tikino premjeras A. Butkevičius.
Tačiau dabar klausiamas aiškina kitaip: paklaustas, iš kur sužinojo, kas „Rostaomas“ domisis Kruonio hidroakumuliacine elektrine, A. Butkevičius sakė, kad „iš pažymų“.
„Savaitės“ žurnalistų duomenimis, 2013-aisiais Valstybės saugumas premjerą A. Butkevičių įspėjo dėl grėsmių energetiniam ir nacionaliniam saugumui, kurias kelia toks bendravimas su Kremliaus kontroliuojama energetikos milžine „Rosatom“.
Dabar A. Butkevičius situaciją vertina vėl kitaip: „Galiu pasakyti, kad tais metais nei dėl „Rosatomo“, nei dėl „Gazpromo“ niekas jokių problemų nekėlė, kad tai galėtų būti tam tikros grėsmės.“
Čia belieka priminti, kad 2013 m. tęsėsi Lietuvos konfliktas su „Gazpromu“. Rusijos dujų monopolininkė Lietuvą baudė didžiausiomis Europoje kainomis už tai, kad Lietuvoje nuspręsta įgyvendinti ES III energetikos paketą – liberalizuoti dujų rinką. Dėl nesąžiningai taikomų aukštų kainų Lietuva ir „Gazpromas“ bylinėjosi Arbitraže. Iki šiol neišspręstas ginčas dėl „Rosatomo“ statybų Lietuvos pašonėje, Baltarusijoje. Astrave jau montuojamas reaktorius. Kitapus, Kaliningrado srityje, „Rosatomas“ statybą įšaldė.
„Aš manau, kad buvęs premjeras turėtų duoti aiškesnius atsakymus, kas siejo tuo metu kai kuriuos socdemų partijos narius ir „Rosatomą“, koks buvo santykis, nes iš tos informacijos, kurią mums pavyko surinkti, Ignalinos AE viso labo buvo legenda, t. y. toks pretekstas daryti oficialius susitikimus ir aptarinėti kitus – žymiai svarbesnius – klausimus, susijusius su energetika“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
Išviešintoje VSD medžiagoje teigiama, kad po susitikimo su A. Butkevičiumi A. Mertenas savo vadovybei pranešė, kad jis Lietuvos premjerui akcentavo, kad priėmusi „Rosatomo“ pasiūlymus Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą.