Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas, Jonavos senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus sako, kad mokykloms turi būti suteikiami įrankiai ir resursai – tam, kad jos turėtų galimybes ugdyti visus mokinius ir dirbti su jais.
15min pokalbis su D.Mockumi – apie tai, su kokiais iššūkiais susidurs mokyklos, kokios yra esminės problemos prieš 2024-uosius metus.
„Vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, daugėja“
– Jau ne pirmus metus kalbame apie įtraukųjį ugdymą, kuris prasidės kitais metais. Kokios jūsų mintys, įžvalgos?
– Ta tema esu pasisakęs ir seniau. Tada buvo kita vyriausybė ir priimti sprendimai – kad mokyklos turės priimti visus vaikus, o pasiteisinimo (nepriimti) tarsi ir neturėsime.
Tuo metu iškėliau mintį, išsakiau poziciją: ar mes būsime pasiruošę? Pirmiausia ta prasme, ar turėsime specialistų? Kalbėdami apie įtraukųjį ugdymą suprantame, kad ateis vaikai, kurie turi ypatingų poreikių. Galbūt – nesunkių, bet – kitokių, nei dauguma bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų.
Tuo metu statistika aiškiai rodė, kad pagalbos specialistų: logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų – labai trūko.
– Ir mokytojų padėjėjų?
– Taip. Bet mokytojo padėjėjas nėra pagalbos specialistas, jo kvalifikaciniai reikalavimai gerokai mažesni.
Pagal teisės aktus, jam nereikia net ir aukštojo išsilavinimo. Mat traktuojama, kad jis padės vaikams judėti, jei vaikas turi judėjimo negalią, atliks labiau priežiūros, o ne ugdymo funkcijas.
Žinau, kad mokyklų direktoriai daro tokią gudrybę – dirbti padėjėjais priima buvusius mokytojus. Vadinasi, ateina žmonės su kompetencija, kurie jau buvo susidūrę ir su tokiais vaikais. Puiki išeitis.
Sveikintini dalykai, kad ir centrinė valdžia, o kai kur ir savivaldybės savo iniciatyva finansuoja mokytojų padėjėjų etatus ar stengiasi pritraukti specialistus.
Kas tai lemia? Į šį klausimą turėtų atsakyti mokslininkai. Tačiau tie vaikai yra ir mes su jais turime dirbti.
– Ar jų užteks?
– Labai sudėtingas klausimas.
