Per metus atsiranda daugiausia 1–2 kūdikiai donorai
Lietuvoje įteisinta kūdikių donorystė ir kasmet po 1-2 tokius donorus atsiranda. Iki šiol visi donorais tapę kūdikiai – patyrę traumas avarijų ar kitokių nelaimių atveju. Jiems konstatuojama smegenų mirtis.
Kaip pasakojo Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Pekarskienė, gydymo įstaigose, kuriose yra vaikų reanimacijos skyriai, gali būti ruošiami donorai vaikai. Tačiau tokia galimybė labai reta, kadangi kūdikiams nustatyti smegenų mirtį labai sudėtinga.
„Mirtis gali būti konstatuota, kai visiškai nutrūksta kraujotaka smegenyse. Tačiau kūdikių atveju neretai kokia nors maža kraujagyslė lieka. Ji gyvybei įtakos neturi, bet kraujotaka iki galo nenutrūksta. Išgyventi toks kūdikis neturi šansų ir jis tiesiog miršta dėl kito sutrikimo. Taigi būna metų, kai visai nebūna nė vieno donoro“, – aiškino pašnekovė.
Gali būti imami beveik visi kūdikio organai, tačiau paprastai tenka girdėti apie širdį, kepenis, inkstus, rageną. Šie organai paprastai transplantuojami taip pat kūdikiui – galima tik nedidelė paklaida, neperžengianti leistinų vaiko svorio ir ūgio ribų.
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, 2015 m. du Lietuvos kūdikiai gavo po donoro širdį. Viena širdis atkeliavo iš Prancūzijos, kita – iš Latvijos. Taip pat viena vaiko širdis, tiesa, jau šešerių metų, išsiųsta į Vokietiją.
Šiuo metu Lietuvoje širdies laukia du vaikai, kepenų – 11, inkstų – 3, ragenos – vienas.
Atsisakyta minties apie donorystę dėl neaiškios situacijos
Šiaulių medikų rankose atsidūrusi mergaitė, kuriai konstatuota smegenų mirtis, – vienas iš tų retų atvejų, kai medikai galėtų svarstyti donorystės galimybę, tačiau šiuo atveju tokios minties buvo atsisakyta.
Šiaulių respublikinės ligoninės Motinos ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja Margarita Valūnienė teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl atsisakyta šios minties, kad vyksta teisminis procesas, t. y. mergaitės motina sulaikyta, o norint pradėti kūdikio donorystės procesą būtinas tėvų sutikimas.
Antra priežastis, kad nėra žinoma mergaitės sveikatos istorija, kokiomis ligomis ji sirgusi. Mergaitė pas medikus pakliuvo kritinės būklės dėl kvėpavimo sutrikimo. Motina teigė, kad jai buvo astmos priepuolis. Tačiau medikai ant jos kūnelio pastebėjo kelias mėlynes. Dėl to buvo informuoti pareigūnai, kurie dėl įtarimų smurtu prieš vaiką sulaikė motiną ir sugyventinį.
Donorystei labai svarbu konfidencialumas
Nacionalinio transplantacijos biuro atstovai, pasklidus informacijai apie mergaitės smegenų mirtį, reaguodami į visuomenės susidomėjimą šiuo atveju, išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad smegenų mirties konstatavimas yra ilgai trunkantis procesas.
Tik gavus galutinę gydytojų išvadą (t.y. patvirtinus smegenų mirtį), galima organų donorystė. Ne kiekvieną kartą organai gali būti paimti transplantacijai, nes organų donorystei būtinos tam tikros sąlygos – artimųjų sutikimas donorystei, organai turi būti tinkami transplantuoti.
Smurtas, pasibaigęs mirtimi – žiaurus nusikaltimas, kuriam nėra jokių pateisinimų. Donorystė – kilniausias poelgis, kai po mirties dovanojant organus gelbėjami sunkūs ligoniai.
„Aptariamoji istorija labai jautri, nes kalbama apie kūdikį, kuris galimai patyrė smurtą namuose. Šioje situacijoje būtina atskirti du dalykus, kurie yra glaudžiai susiję, tačiau visiškai skirtingi savo moraliniu krūviu. Smurtas yra nusikaltimas. Smurtas, pasibaigęs mirtimi – žiaurus nusikaltimas, kuriam nėra jokių pateisinimų. Donorystė – kilniausias poelgis, kai po mirties dovanojant organus gelbėjami sunkūs ligoniai. Vienintelis dalykas, siejantis šiuos nepalyginamus dalykus – tai smegenų mirtis. Tik po tokios mirties organų donorystė galima.
Nusikaltimas – viešas ir visuomenėje didelį atgarsį sukeliantis įvykis. Donorystė – kilnus ir tylus poelgis, kuriam turi būti garantuotas konfidencialumas. Nors gydytojai ir patvirtina faktą, kad kūdikiui išgyventi galimybių nėra, tačiau organų donorystės tema viešai negali būti aptariama“, - teigiama pranešime.
