Nepulti bet kur
Nuo liepos 1 d. įsigaliojusi nedarbo išmokų tvarka praradusiems darbą gyventojams žada komfortiškesnį gyvenimą nei buvusioji. Nuo šiol nedarbo išmoka žmogui bus mokama ne 6 mėnesius, kaip tai būta anksčiau, o 9. Dvigubai šoktelėjo ir maksimali išmokos suma – nuo 333 Eur iki šiuo metu 613 Eur (sieks 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio).
15min rengtoje apklausoje „Kaip vertinate nedarbo išmokų pokyčius nuo liepos 1 d.“ iš 8 500 respondentų 30 proc. (2 531) teigė manantys, kad pakeitimai skatins nedarbą.
Ekonomistai Gitanas Nausėda ir Teodoras Medaiskis, vertindami pokyčius, teigė esantys kitokios nuomonės – kaip tik juos sveikinantys.
Devyni mėnesiai nedarbo išmokos, anot T.Medaiskio, palyginti su kitomis valstybėmis, nėra toks didelis periodas, kaip mums gali pasirodyti. „Devyni mėnesiai tai nėra labai jau toks ilgas laikotarpis. Yra šalių, kurios nedarbo draudimo išmoką moka ir metus, ir pusantrų. Nesame šiuo klausimu kažkuo išskirtiniai, kaip tik, palyginti, gana trumpas mokėjimo laikotarpis“, – vertino ekonomistas.
Yra šalių, kurios nedarbo draudimo išmoką moka ir metus, ir pusantrų.
Nedarbo išmokos mokėjimo trukmės ilginimas, G.Nausėdos nuomone, yra kaip tik labiau teigiamas nei neigiamas dalykas: „Manau, kad pailgintas laikotarpis yra gerai, nes tai leidžia diferencijuoti nedarbo išmokas. Jos juk ilgainiui mažėja, išnyksta, taigi sukuria paskatas nesėdėti ir nelaukti kažko, o vis dėlto grįžti į darbo rinką.“
Orus gyvenimas
G.Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad vienu iš svarbiausių aspektų šiuo klausimu tampa galimybė užtikrinti žmogui orų gyvenimą, darbo pagal savo kompetencijas paiešką. „Žmogui tai sukelia didesnį komfortą ramiai ieškotis darbo. Nepulti akis išdegusiam, nes neturi, už ką vaiko maitinti, nes reikia gauti vieną kitą eurą ir imti bet ką, ką pasiūlys. Tai nėra gerai ir visuomenės požiūriu, nes švaistomas žmogiškasis kapitalas, žmogus dirba visiškai ne tą, ką turėtų dirbti. Norint tokių situacijų išvengti, reikėtų sukurti tam tikrą mechanizmą, kuris leistų oriai gyventi. Aš nežinau, ar tas mechanizmas, kokį mes sukūrėme dabar, yra idealus, nes išmokos dar nepakankamos, bet tai yra žingsnis į teisingą pusę. Tikrai nesutikčiau, kad tai skatins veltėdžiavimą“, – tvirtai kalbėjo ekonomistas.
Žmogui tai sukelia didesnį komfortą ramiai ieškotis darbo. Nepulti akis išdegusiam, nes neturi, už ką vaiko maitinti.
Su tuo, kad naujoji tvarka skatins nedarbą, nesutiko ir T.Medaiskis: „Aš manau, kad išmoka turi būti mokama pakankamai ilgai, kad žmogus turėtų rezervą ir laiko rasti tą darbą, kuris yra pagal jo galimybes, sugebėjimus. Ne pulti ir griebti bet kurį už minimalią algą – tai labai negerai. Dabar tos išmokos sumodeliuotos pakankamai gerai. Kas tris mėnesius išmoka mažėja, o tai yra priminimas, kad laikas tiksi, reikia pasistengti labiau, jei susirasti dar nepavyko.“
Gitanas Nausėda pridūrė, kad, siekiant greitesnio žmonių grįžimo į rinką, svarbu ne tik darbo išmokos. Minimalios algos reguliavimas, depolitizavimas – indeksavimas nuo tam tikrų makroekonominių rodiklių, kaip ir pensijos, anot ekonomisto, galėtų žmogui sudaryti didesnę motyvaciją grįžti į darbą.
Čia jau to socialinio draudimo specifika, jis jau toks „paslinktas“ mažesnes pajamas uždirbančių žmonių link.
Minimaliam „apsimoka“?
Paklausti, kaip galėtų pakomentuoti dažną visuomenės argumentą, kad nedirbti labiau „apsimoka“ mažai uždirbantiems, mat pirmuosius mėnesius ne ką ir tepraranda, ekonomistai atkreipė dėmesį į patį socialinio draudimo aspektą – socialinį jautrumą. „Čia jau to socialinio draudimo specifika, jis jau toks „paslinktas“ mažesnes pajamas uždirbančių žmonių link. Vieni tai laiko jo privalomumu, kiti – baisiausiu trūkumu, čia priklauso nuo idėjinių nuostatų“, – savo nuomonę dėstė T.Medaiskis.
Į patį socialinį principą šiuo klausimu dėmesį atkreipė ir G.Nausėda: „Solidarumas galioja ir šitoje vietoje. Tie, kurie uždirba daugiau, turi su tuo susitaikyti. Aš manau, kad tai yra teisinga. Na, jeigu ne šitoje vietoje, tai kurioje? Juk Lietuva yra ta šalis, kuri neturi progresinių mokesčių sistemos. Tai tam tikrai prasme socialinių mokesčių progresyvumas, arba solidarumas, yra tam tikra kompensacija už tai, kad Lietuva turi proporcinę gyventojų pajamų mokesčio sistemą. Jei mes ir socialiniame draudime norime siekti kažkokio proporciškumo, tada mes apskritai nustojame būti socialine valstybe.“
Taip pat žiūrėkite diskusiją apie socialinį draudimą, jo teisingumą ir principus:15min studijoje – diskusija apie „Sodros“ įmokas: kodėl turiu mokėti už kitą?
