„Nebūtina skiepytis, jei kojas, drabužius patepsite antiparazitiniu skysčiu“, – tvirtina viena socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų (kalba netaisyta). Tačiau tokiam požiūriui nelinkę pritarti specialistai.
Profesorius, medicinos daktaras Saulius Čaplinskas bandymus apsisaugoti nuo erkių platinamų susirgimų nesiskiepijant palygino su neatsargiu vairavimu.
Anot jo, norėdami neužsimušti ir likti saugūs kelyje, turime imtis viso komplekso priemonių, tas pats galioja ir rūpinantis savo sveikata – norintys ją išsaugoti turėtų naudoti ne vieną iš priemonių nuo erkių, o visą kompleksą, kurį sudaro ir repelentai, ir vakcinacija.
Pasak jo, išaugęs nepasitikėjimas bet kurio tipo skiepais galėjo atsirasti dėl perteklinių suvaržymų COVID-19 pandemijos metu ir prastokos komunikacijos apie vakcinaciją nuo koronaviruso.
„Jeigu įkanda erkė, tai klausimas, ar ji bus užsikrėtusi viena iš dviejų Lietuvoje aktyviai platinamų susirgimų – Laimo liga ir encefalitu.
Nuo Laimo ligos nėra skiepų, ji gydoma antibiotikais. O štai nuo encefalito nėra gydymo ir daugybė žmonių, kiekvienais metais juo persirgusių, dar ilgai jaučia ligos pasekmes“, – įspėjo profesorius S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad tiksliai nėra žinoma, koks maždaug procentas erkių Lietuvoje yra infekuotos, todėl saugotis nuo jų įkandimų būtina visomis priemonėmis.
-
Lietuvoje susirgimo erkiniu encefalitu atvejų skaičius yra didžiausias visoje Europoje
-
Erkinį encefalitą ir Laimo ligą išgyvenusi 28-erių Lijana: niekada nežinosiu, kaip gyvenčiau nesirgusi
-
Vaistininkė atsako į dažniausius klausimus apie erkinį encefalitą: galime užsikrėsti ir namų kieme
-
Išskyrė esminius Laimo ligos ir erkinio encefalito skirtumus: viena liga užsikrečiama greičiau
Pavojinga loterija
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, entomologė Milda Žygutienė antrino S.Čaplinskui – ne visos erkės šalies miškuose vienodai pavojingos, tačiau tikėtis, kad susidursite su užkrato neplatinančiu gyviu, pernelyg neatsakinga.
„Taip, tai yra loterija, kurią kiekvienais metais pralošia maždaug 400 Lietuvos gyventojų, taigi, daugiau nei vienas žmogus per dieną ištisus metus.
Tie pralošusieji tikrai nesidžiaugia, juk encefalitas yra infekcinis nervų sistemos susirgimas, pažeidžiantis galvos smegenis, o jo padariniai gali būti visiškai neprognozuojami ir labai rimti, įskaitant net mirtį“, – įspėjo specialistė.
Erkinis encefalitas tai virusinė liga, kurią sukelia Ixodes rūšies erkės siurbdamos žmogaus kraują. Šis sukėlėjas yra randamas erkės seilėse ir žmogui yra perduodamas vos per keletą minučių po įsisiurbimo. Liga pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.
Kitas erkių platinamas susirgimas – Laimo liga. Kasmet Europoje registruojama apie 65 tūkst. susirgimų, tačiau, kaip manoma, paplitimas gali būti ir didesnis. Laiku nepastebėta ir negydoma Laimo liga – itin pavojinga, gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Plačiau skaitykite: Palygino Laimo ligą ir erkinį encefalitą – nenuvertinkite nė vienos ligos
Pasak M.Žygutienės, nors skiepai nuo Laimo ligos vis dar kuriami, tačiau vakcina nuo encefalito kiekvienais metais nuo šio susirgimo apsaugo daugybę pasiskiepijusių asmenų, ji yra saugi ir efektyvi.
Gydymo nėra
Erkinis encefalitas yra galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Ją sukeliančio viruso negali „neutralizuoti“ joks vaistas, tad susirgus gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas, o pati liga dažnai progresuoja. Sudėtingiausia erkinio encefalito komplikacija – paralyžius ar net mirtis.
Liga gali reikalauti skirtingos gydymo trukmės, priklausomai nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir kitų individualių veiksnių.
Vienas iš sunkesnės ligos eigos veiksnių – amžius: kuo žmogus vyresnis, tuo sunkiau serga, nes ir smegenys jo labiau pažeidžiamos, ir imuninė sistema ne tokia stipri, ir dažnai jis turi puokštę kitų lėtinių ligų. Kita vertus, turi įtakos ir genetiniai bei kiti veiksniai, todėl pasitaiko ne vienas atvejis, kai sunkiai serga ir jauni, atrodytų, stiprūs, sveiki žmonės.
Net ir išleisti iš ligoninės, ligoniai dar ilgai nesijaučia sveiki. Vadinamieji neurokognityviniai simptomai – dėmesio, atminties sutrikimai, galvos skausmai, nuovargis – daliai žmonių lieka iki pusmečio, o kitiems gali likti net ir visam laikui.
Maždaug vienas procentas susirgusiųjų miršta, o net trečdaliui lieka įvairių sveikatos sutrikimų.
Plačiau skaitykite: Gydytoja – apie erkinio encefalito pasekmes: 30 proc. pacientų visiškai nepasveiksta
Susirgimų rodikliai šiurpina
Su erkėmis galime susidurti ne tik gamtoje, bet ir miesto teritorijos parkuose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu yra 24,3 atvejai iš 100 tūkst. gyventojų. 2022 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (toliau – NVSC) ,Vilniaus mieste sergamumas šia liga yra 11,2 atvejų iš 100 tūkst. gyventojų, o Vilniaus rajone – 14,3 atvejų iš 100 tūkst. gyventojų.
2023 m. NVSC duomenimis, sergamumas erkiniu encefalitu Vilniaus mieste siekia 7,9 atvejus iš 100 tūkst. gyventojų, o Vilniaus rajone – 13,7 atvejų iš 100 tūkst. gyventojų (nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio). Lyginant šiuos duomenis galime matyti, kad susirgimų skaičius rudens mėnesiais dar gali augti. Šia liga gali susirgti kiekvienas, tačiau didžiausias sergamumas stebimas suaugusiųjų amžiaus grupėse nuo 45 iki 64 metų.
15min verdiktas: iš dalies melas. Pati efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito yra skiepai, vaistų nuo šios ligos nėra, o gydymas galimas tik simptominis. Tik pasiskiepiję asmenys įgyja imunitetą ir gali apsisaugoti nuo ligos sukeliamų pasekmių. Nors repelentai padeda atstumti dalį erkių, tačiau nei viena priemonė neužtikrina garantuotos apsaugos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
