Daugėja nuo 2007 m.
„Vokietijoje daug negyvagimių. Skiepai…“ – tokį įrašą dar vasarą paskelbė viena „Facebook“ vartotoja, pati prisistatanti gydytoja.
Ji dar pridėjo porą pastraipų rusų kalba. Atrodo, kad tai yra kažkokio teksto pavadinimas ir pirmas sakinys. „Vokietijoje gimsta rekordiškai daug negyvų kūdikių: ekspertai aiškinasi priežastis”, – skelbiama antraštėje.
Toliau teigiama, kad, Vokietijos leidiniai, sekdami britiškais ir amerikietiškais, po metų atkreipė dėmesį į negyvagimių skaičiaus augimą regione ir net bandė išsiaiškinti priežastis.“
Interneto paieškos laukelyje įvedus šį rusišką tekstą, išmetamas įrašas socialiniame tinkle X („Twitter“). Jo pradžiai sutampa su cituotuoju iš „Facebook“, po to pridėtas sarkastiškas spėjimas, kad prastėjančios situacijos priežastimi bus nurodyta klimato kaita.
Galiausiai pateikti keli informacijos šaltiniai, pavyzdžiui, JAV veikianti VAERS (Vaccine Adverse Event Reporting System – Vakcinų nepageidaujamų reakcijų pranešimų sistema) Joje surinktais duomenimis negalima kliautis be papildomos analizės. Mat dažnai informaciją tinklalapyje užregistruoja ne specialistai, o žmonės, patys nusprendę, kad vieną ar kitą negalavimą nulėmė skiepai.
Taip pat – straipsnis iš „Berliner Zeitung“ (kaip tik jo pavadinimas cituojamas minėtuose įrašuose). Liepos 4-ąją publikuotame tekste nurodyta, kad nuo 2007 m. negyvų naujagimių skaičius Vokietijoje nuolat auga, o užpernai, antraisiais pandemijos metais, šis augimas buvo ypač stiprus.
Kitaip tariant, statistika ėmė prastėti gerokai iki pandemijos ir skiepų nuo COVID-19 atsiradimo. Ne tik šiame, bet ir kituose Vokietijos žiniasklaidos pranešimuose pateikta galimų paaiškinimų, kodėl tai įvyko.
Per pandemiją – staigus augimas
2007-aisiais Vokietijoje negyvi gimė vidutiniškai 3,5 vaiko iš 1 000 gimusiųjų. Šis rodiklis kasmet po truputį augo, kol 2021-aisiais staiga pašoko iki 4,3. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, tąmet negyvi gimė 3 420 mažyliai – 7,5 proc. daugiau nei dvejais metais anksčiau (3 180).
Kokios priežastys lemia nerimą keliantį mirčių skaičiaus augimą, klausia laikraštis ir iškart atsako, kad atsakymus sunku rasti. Paaiškinimų negalėjo pateikti net profesinė ginekologų asociacija.
Vokietijos psichosomatinės ginekologijos ir akušerijos draugijos (DGPFG) prezidentas Wolfas Luetje paminėjo, kad prastėjančios statistikos priežastimi gali būti dažnėjantis dirbtinis apvaisinimas. Be to, prasidėjus COVID-19 padaugėjo cezario pjūvių, dėl kurių esą padidėja rizika vaisiui neišgyventi.
Pernai paskelbti Vokietijos perinatalinės medicinos draugijos tyrimo rezultatai parodė, kad koronavirusu užsikrėtusios moterys dažniau susilaukdavo negyvagimio.
Ginekologas ir psichoterapeutas W.Luetje kritiškai įvertino tai, kad daugelis nėščiųjų pamiršo, kaip įsiklausyti į save ir suvokti savo vaiko judesius. Tos, kurios nebejaučia įsčiose esančio vaiko, dažnai per vėlai pastebi sutrikimus, taigi per vėlai kreipiasi pagalbos.
Ėmė skaičiuoti kitaip
Bet pernai Vokietijoje negyvi gimė 3 247 vaikai – 5 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Tai jau po cituoto straipsnio ir įrašų socialiniuose tinkluose pranešė šios šalies statistikos tarnyba Destatis.
Tiesa, gyvų naujagimių skaičius per metus sumažėjo dar labiau – 7 proc., teigiama pranešime spaudai.
Statistikai taip pat atkreipė dėmesį, kad pernai negyvų gimusių kūdikių dažniau susilaukė Vokietijos pilietybės neturinčios moterys (atitinkamai 5,0 ir 4,1 tūkstančiui gimimų). Tarp 35 metų sulaukusių gimdyvių skirtumas buvo dar didesnis – atitinkamai 7,1 ir 5,1.
Daugiau nei dešimtmetį fiksuoto negyvagimių skaičiaus didėjimo priežastys dar nėra visapusiškai ištirtos. Viena iš jų gali būti ir didėjantis vidutinis būsimų motinų amžius – vyresniame amžiuje (kaip ir labai jauname) negyvo kūdikio gimimo rizika padidėja.
Dar viena priežastis – pasikeitęs skaičiavimo metodas. Pagal Vokietijos įstatymus, dabar negyvu gimusiu laikomas ne tik vaikas, kuris tuo metu svėrė bent 500 g, bet ir tas, kuris buvo pasiekęs 24-ą nėštumo savaitę.
Tik neatitinkant bent vieno iš šių kriterijų, teisiniu požiūriu, įvyksta persileidimas, kuris civilinės būklės aktų registre neregistruojamas.
Be to, turi būti nejuntamas širdies plakimas, pulsuojanti bambagyslė arba prasidėjęs natūralus kvėpavimas plaučiais.
Tad 2019 m. proporcija, tenkanti 1 000 gimusiųjų, padidėjo 0,3 punkto ir pasiekė reikšmę 4,1.
Kaip TV laidai „ZDFheute“ teigė Federalinio gyventojų tyrimų instituto tyrimų direktorius Sebastianas Klueseneris, rizikingesni būna ir migruojančių moterų gimdymai. Tuo galima paaiškinti minėtus skirtumus tarp Vokietijos ir ne Vokietijos piliečių.
Prisideda ir specifinė rizikinga moterų elgsena, pavyzdžiui, ar jos prieš nėštumą / nėštumo metu rūko.
Taip pat skaitykite: Peikdami COVID-19 skiepus persistengė: lygina su tabako poveikiu nėščiosioms
Nėščiosios skiepijosi vangiai
Christofas Kuhbandneris, psichologijos profesorius iš Regensburgo, ir Matthias Reitzneris, matematikos profesorius iš Osnabriuko, analizavo negyvagimių skaičiaus padidėjimą tam tikrą ketvirtį, lyginant su ankstesnių metų ketvirčiu. 2021 m. antrą ketvirtį jie pastebėjo beveik 10 proc., o ketvirtą ketvirtį – beveik 20 proc. augimą.
Tyrėjai padarė prielaidą, kad vakcinos nuo COVID-19 galėjo iš dalies nulemti negyvagimių padaugėjimą. Mat ši tendencija sutapo su rekomendacijomis skiepytis ir nėštumo metu.
Skiepijimo priešininkai ėmė platinti šį tyrimą socialiniuose tinkluose. Beje, per pandemiją Ch.Kuhbandnerį studentai kaltino, kad jis menkino COVID-19 rimtumą.
Vokietijos perinatalinės medicinos draugijos prezidentas, Jenos universitetinės ligoninės akušerijos medicinos vadovas Ekkehardas Schleussneris prielaidas, kad skiepai susiję su negyvų kūdikių gimimu, pavadino nesąmone.
„ZDFheute“ jis nurodė, kad dauguma nėščiųjų tuo metu buvo neskiepytos. Iki 2021 m. vasaros pradžios nėščiosios apskritai vargu ar galėjo pasiskiepyti. Mat pirmosios dozės Vokietijoje buvo skirtos vyresnio amžiaus žmonėms, didelės rizikos pacientams ir kitoms prioritetinėms grupėms.
Net ir vėliau besilaukiančios moterys neskubėjo vakcinuotis. 2021 m. birželį Roberto Kocho instituto (RKI) atlikta apklausa parodė, kad beveik 90 proc. jų skiepytis iš pradžių vengė. Oficiali RKI rekomendacija dėl nėščiųjų skiepijimo buvo pateikta tik rugsėjį. Anot E.Schleussnerio, nuo koronaviruso buvo paskiepyta ne daugiau kaip trečdalis besilaukiančiųjų.
Labiau tikėtinas negyvagimių skaičiaus padidėjimo paaiškinimas yra pati COVID-19: pernai atliktas tyrimas parodė, kad nėščiosios, užsikrėtusios koronavirusu, negyvų mažylių susilaukdavo triskart dažniau – 12 iš 1 000 atvejų vaikai gimė negyvi.
E.Schleussneris taip pat atkreipė dėmesį, kad negyvagimių skaičiaus padidėjimas gana tiksliai sutampa su infekcijos bangų pikais 2020 m. ir 2021 m.
Liūdną statistiką tikriausiai lėmė ir kitos su COVID-19 susijusios aplinkybės. Pavyzdžiui, buvo atidedami vizitai pas gydytojus, nėščiųjų medicininė priežiūra taip pat suprastėjo.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Mažai tikėtina, kad dėl skiepų nuo koronaviruso Vokietijoje padaugėjo negyvų gimusių vaikų. Toli gražu ne visos besilaukiančios moterys buvo pasiskiepijusios. Priešingai – kai kurios kai tik susirgo COVID-19, o tokiais atvejais vaisius mirdavo dažniau. Svarbios ir tokios aplinkybės, kaip vis didėjantis gimdančiųjų amžius, migracija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia