Siūlo klimatą gelbėti kitaip
Nuomonę apie šią ES iniciatyvą prieš kelias dienas savo paskyroje „Facebook“ išreiškė galiūnas Žydrūnas Savickas.
„Švabo (Pasaulio ekonomikos forumo vadovo Klauso Schwabo – red. past.) mokinukas, klimato kaitos „ekspertas“ skaitmeninį pasą nori įvesti kiekvienam drabužiui, – rašė jis. – Kad drabužiai brangtų ir mažiau jų pirktumėte.“
Kaip reikėtų suprasti iš pridėtos nuotraukos, kalbama apie Lietuvos deleguotą eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
„Drabužius turite nešioti, kol visai suplyš, tada susilopyti ir toliau vaikščioti apdriskę. Taip jūs būsite labai tvarūs ir klimatas nesikeis. Jis bus stabilus, žinosite metus į priekį, kada saulė švies ir kokia temperatūra bus po trijų mėnesių“, – neslėpdamas sarkazmo, juokavo galiūnas.
Toliau jis aiškino, esą norima branginti ir degalus, kad žmonės mažiau keliautų. „O dabar juk tikslas daug kilnesnis – išgelbėti planetą nuo žmonių ir sustabdyti klimato kaitą.
Vardan to ES moka ūkininkams, kurie atsisako pieno ir mėsos ūkių. Juk kam valgyti mėsą ir pieno produktus, kai sintetinės mėsos technologija paruošta ir laukia vartotojų“, – svarstė Ž.Savickas.
Anot jo, sistemingai plaunamos smegenys, kad visa tai daroma dėl planetos ir žmonijos: „Saugoti gamtą ir tausoti išteklius būtina, tačiau tvarių (taip komentatorius pavadino „žaliuosius komunistus“ – red. past.) tikslas nėra gamta, jų tikslas – skaitmeninė žmonių vergovė su šūkiu NETURĖSI NIEKO IR BŪSI LAIMINGAS.“
Prieš apgaudinėjimą, bet už sąmokslo teoriją
Ž.Savickas savo įraše kalba apie vadinamąjį greenwashing. Tai yra sunkiai išverčiamas anglų kalbos terminas, sudarytas iš žodžių „žalias“ bei „plovimas“ ir panašus į brainwashing („smegenų plovimas“).
Juo vadinama rinkodaros gudrybė, kuria pirkėjai ar klientai bandomi apgaulingai įtikinti, kad kompanijos ar organizacijos produktai arba politika yra draugiški aplinkai. Tuomet šios daugiau pinigų ir laiko skiria reklamavimuisi, kokios yra „žalios“, nei pastangoms iš tiesų sumažinti poveikį aplinkai.
Taip pat skaitykite: Popieriniai šiaudeliai plastiko pakuotėse – ar verslas tikrai taip saugo gamtą?
Tokio elgesio pavyzdys gali būti viešbučio kvietimas rečiau keisti rankšluosčius, jei mažiau skalbinių galbūt tik sumažins jo išlaidas. Kaip tik ši dažno viešbučio deklaruojama, bet kartais realiai nevykstanti gamtos apsauga įkvėpė terminą greenwash.
Įraše yra ir užuomina į sąmokslo teoriją apie Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) tariamą siekį priversti žmones džiaugtis gyvenimu net nieko neturint.
Apie tai buvo kalbama, pavyzdžiui, prieš daugiau nei dvejus metus pasirodžiusiame filme „Naujasis normalumas“.
Jame aiškinama, esą pandemija buvo surežisuota, skiepai nuo COVID-19 sukurti per greitai ir yra kenksmingi, pasitelkus dirbtinį intelektą ir 5G ryšį pasaulyje kuriama nauja tvarka, kurios tikslas – visus kontroliuoti.
Taip pat skaitykite: Sąmokslo teorijų kolekcija: COVID-19 sugalvota dėl 5G ryšio ir siekiant užvaldyti pasaulį
Be to, cituojamos tariamai forumo paskelbtos prognozės apie pasaulį 2030-aisiais. Viena iš jų – jums niekas nepriklausys ir būsite laimingi.
Tačiau vaizdo įraše „Didysis perkrovimas“, kuriuo remiamasi, tokių prognozių nėra. Teigiama, kad mūsų pasaulis pasikeitė, iššūkiai tapo didesni, atskleistas mūsų trapumas, kad mūsų sistemoms reikia perkrovimo ir kad kiekvienas turi savo vaidmenį.
Straipsnyje apie naują ES direktyvą, pagal kurią drabužiai turėtų tapti kokybiškesni ir turėti savo skaitmeninį pasą, kurio ekrano nuotrauką prie savo komentaro pridėjo Ž.Savickas, kalbama ne apie tai.
Perdirba tik 1 proc. drabužių
Šis rašinys buvo publikuotas portale delfi.lt. Jame, be kita ko, pasakojama apie išteklius, kurių reikia vienam ar kitam drabužiui – marškinėliams, džinsams ir pan. – pagaminti bei kokių priemonių jiems taupyti užsimojo imtis ES.
Medvilniniams marškinėliams reikia 2,7 tūkst. litrų vandens – tiek žmogus suvartoja per gerus dvejus metus. Ir gali būti, kad jie bus apsirengti vos kartą kitą ar net visą laiką pragulės spintoje.
Kas sekundę visas sunkvežimis tekstilės išmetamas į sąvartyną arba sudeginamas, teigiama straipsnyje. Be to, gabenant žaliavą ir jau gaminant drabužius vienu ar kitu transportu įveikiami tūkstančiai kilometrų.
Apie tai konferencijoje „LOGIN 2023“ kalbėjo V.Sinkevičius, Europos Komisijoje (EK) atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Kaip tik šia proga pasirodė minimas rašinys, kurio ekrano nuotrauka pasidalijo Ž.Savickas.
Komentuodamas siūlomus pokyčius aprangos gamyboje, eurokomisaras atkreipė dėmesį ne tik į resursų švaistymą dėl intensyvėjančio drabužių, kurių kartais net neapsirengiame, pirkimo ir tekstilės pramonės poveikį gamtai.
Pasak jo, tik ketvirtadalis nenaujų drabužių parduodami antrinėje rinkoje (pavyzdžiui, dėvėtų drabužių parduotuvėse, „Vinted“ ir panašiose platformose), maždaug 1 proc. perdirbami, likę sudeginami arba tiesiog išvežami į sąvartynus.
Norint paskatinti tekstilės perdirbimą, sustiprinti ir gamintojų, ir pardavėjų atsakomybę, siekiama šiuos įpareigoti surinkti dėvėtus drabužius, kad juos būtų galima perdirbti. Taip pat – nebeleisti sunaikinti neparduotų drabužių, riboti sveikatai kenksmingų chemikalų naudojimą gamyboje.
Bene didžiausia laukianti naujovė – savotiškas skaitmeninis produkto pasas, kurį savo įraše mini ir Ž.Savickas. Nuskaičius QR kodą bus galima sužinoti, kaip drabužis buvo pasiūtas, kiek skalbimų gali atlaikyti ir kiek apskritai gali tarnauti, ar yra taisytinas, kur jį pristatyti nebenorint dėvėti.
Panašiai – raidėmis nuo A+ iki F – jau kurį laiką žymimos elektronikos prekės, o kai kuriose šalyse – ir maisto produktai. Taip parodoma, kiek prietaisas sunaudoja elektros arba kiek produktas turi maistinės vertės.
V.Sinkevičiaus žodžiais, bus orientuojamasi ne tik į galutinį drabužio „gyvenimo“ etapą – dėvėjimą, bet ir gamybą, net dizainą. Mat dažnai būtent kūrimo metu padaryti pasirinkimai nulemia drabužio paliekamą aplinkosauginį pėdsaką – ilgaamžiškumą, tvarumą, galimybes perdirbti ir pan.
Tekstilės gamybai sumažinti norima susilpninti poreikį pirkti kuo daugiau, o tam esą reikėtų instrumentų, neleidžiančių pirkti prasčiausios kokybės drabužio, kuris kartais išmetamas po kelių skalbimų ar net visai neapsirengus.
Paklaustas, ar dėl to drabužiai netaps brangesni, eurokomisaras patikino, kad nebūtinai. „Viena iš galimybių, kuri pamiršta, – taisyti drabužius, – kalbėjo jis. – Jei pasieksime, kad geresnės kokybės drabužiai nebus premium klasės, o standartas, tai kaip tik leis didinti prieinamumą.
Jie nebūtinai turės brangti. Užtruks procesas, bet neabejoju, kad europiečiai galės ilgiau mėgautis drabužiu, kuris patinka. O jei nepatinka, yra platformų, kur galima parduoti arba pasikeisti.“
Drabužių pramonės laukia perversmas
Ž.Savickas dėmesį į laukiančius pokyčius drabužių rinkoje atkreipė šiomis dienomis, mat apie tai eurokomisaras kalbėjo „LOGIN 2023“ metu.
Tačiau diskusijos dėl greitos mados prasidėjo ne dabar. ES jau reguliuoja tekstilės sektorių, kurio 81 proc. sudaro drabužiai, bet norima jį padaryti ekologiškesnį. Mat jau seniai matoma tendencija, pavadinta greita mada, – pirkti pigesnius, tad neretai prastesnės kokybės drabužius, o juos nudėvėjus įsigyti naujų.
Siekiant sumažinti šio sektoriaus sukuriamus išmetimus ir taršą, saugoti energiją, vandenį ir kitus gamtinius resursus, Lietuvos atstovo EK iniciatyva dar pernai buvo pradėta svarstyti Tvarios ir žiedinės tekstilės strategija.
Siekiama, kad iki dešimtmečio pabaigos šiame pramonės sektoriuje ir tarp vartotojų įvyktų esminių pokyčių, o taip būtų sukurta visiškai nauja tvari tekstilės ekosistema.
Tokiu būdu Europa taps pirmuoju pasaulio regionu, kuriame bus griežtai kovojama su greitąja mada ir jos sukuriama atliekų problema. Mada yra viena mažiausiai reguliuojamų sričių, tačiau joje susidaro daugybė atliekų.
Pagal naująjį požiūrį, nagrinėjamas visas tekstilės gaminių gyvavimo ciklas ir siūlomi veiksmai, kaip pakeisti jų gamybos bei vartojimo būdus. Siekiama, kad visi tekstilės gaminiai būtų patvarūs, pataisomi ir perdirbami, gaminami iš perdirbto pluošto, nenaudojant pavojingų cheminių medžiagų.
Prieš gerus metus, kai buvo pristatyta ši iniciatyva, apie ją daug rašė įvairių šalių žiniasklaida. Joje buvo cituojami V.Sinkevičiaus žodžiai, jog EK siekia, kad „greitoji mada išeitų iš mados“: „Iki 2030 m. ES rinkai tiekiama tekstilė turėtų būti ilgaamžė ir perdirbama, daugiausia pagaminta iš perdirbtų pluoštų.“
Bus prieinamos pakartotinio panaudojimo ir taisymo paslaugos, o gamintojai kartu su gamintojais turės atsakyti už savo gaminio likimą – negalės sunaikinti neparduotų drabužių, bet turės ieškoti galimybių juos perdirbti.
EK teigimu, greitoji mada skatina nereikalingą perteklinį vartojimą. Dėl to susidaro daug atliekų, kurių didžiuma negali būti perdirbta. Gamyklose 25-40 proc. visų naudojamų audinių lieka arba tampa atliekomis.
Pakartotinio naudojimo ir perdirbimo galimybės Europoje yra ribotos, tad didelė dalis nebedėvimų ir paaukotų drabužių bei kitų tekstilės gaminių eksportuojama į Afriką ir Aziją, kur dažnai patenka į sąvartynus. Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaita, per pastaruosius du dešimtmečius iš ES eksportuojamų naudotų tekstilės gaminių patrigubėjo.
Be to, siekiama kovoti su greenwashing’u ir klaidinančiais teiginiais apie aplinkosaugą, mat ne visos tvarumą nurodančios etiketės ant drabužių yra patikimos. Gamintojai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie gaminio poveikį aplinkai ar naudą. Neseniai atlikta analizė parodė, kad 39 proc. tokių teiginių apie tekstilės, drabužių ir avalynės sektoriaus tvarumą gali būti klaidingi arba melagingi.
Išvada: teiginiai, esą ES tvarios ir žiedinės mados strategija skatina drabužius dėvėti, iki jie suplyš, tada sulopyti ir nešioti toliau, o drabužių skaitmeninis pasas sugalvotas siekiant juos pabranginti, yra klaidingi. Nauju reguliavimu norima taupyti išteklius, pirkėjus skatinti rinktis kokybiškesnius ir tvaresnius drabužius, o kompanijas įpareigoti išsamiau informuoti apie savo gaminius.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
