2023 11 24

Ar tikrai į biotechnologijų miestą prie Vilniaus perkels Ukrainos laboratorijas?

Žinią apie Vilniuje pradėtas biotechnologijų miesto statybas sąmokslo teorijų platintojai suplakė su mitu apie Ukrainoje veikiančias laboratorijas, kuriose tariamai buvo kuriamas bioginklas. Tokios sąsajos prasilenkia su realybe. Melagiena apie ukrainiečių biolaboratorijas jau seniai paneigta, o Lietuvoje iškilsiantis „Bio City“, tikimasi, padės biotechnologijų sukuriamą BVP dalį padidinti iki 5 proc.
BIO CITY statybų pradžia
„Bio City“ statybų pradžia / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Susiejo ir su laboratorijomis, ir su CŽA kalėjimu

Lietuvos sostinėje pradėtą statyti didžiausią Europoje biotechnologijų miestą ir Ukrainos laboratorijas susiejo vienas „Facebook“ vartotojas.

Jis pasidalijo kitos internautės įrašu: „Vilniuje bus statoma didelė biolaboratorija iš 6 kompleksų, bioinžinerijos, genetikos bandymų ir tyrimų, 3D spausdinimo centrai…Įdomu, kas finansuos ir kam priklausys?

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Biotechnologijų centro statyba ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir buvo susieta su sąmokslo teorija apie Ukrainos laboratorijas
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Biotechnologijų centro statyba ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir buvo susieta su sąmokslo teorija apie Ukrainos laboratorijas

Manau, čia bus baisiau už Adamkaus kalėjimą (tikriausiai turimas omeny greta sostinės veikęs slaptas JAV Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas – red. past.).“

Turime unikalią progą sustiprinti Lietuvos, kaip vienos iš pasaulio biotechnologijų lyderių, pozicijas.

Vyras nuėjo dar toliau ir šią informaciją pratęsė melagiena apie Ukrainos biolaboratorijas.

„(Užsienio reikalų ministras Gabrielius) Landsbergis iš Ukrainos perkrausto į LT amerikiečių baisias laboratorijas? Kiek ten milijonų už slaptą kalėjimą gavo kažkas prie (prezidento Valdo) Adamkaus? Čia šimtąkart kiečiau“, – paaiškino jis.

Viena komentatorė po cituotu įrašu apie „biolaboratorijos iš 6 kompleksų“ statybą tiesiai šviesiai pareiškė, kad „iš Ukrainos viskas perkeliama“.

Nors daugelis sureagavusiųjų į šias įžvalgas laikėsi tos pačios nuomonės, kad įgyvendinamas kažkoks didesnis planas, kai kuriems šis susirašinėjimas sukėlė juoką.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Biotechnologijų centro statyba buvo susieta su sąmokslo teorija apie Ukrainos laboratorijas
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Biotechnologijų centro statyba buvo susieta su sąmokslo teorija apie Ukrainos laboratorijas

„Vienas sukūrė, antras pasidalino, trečias atsakė ir gimė „nauja tiesa“, – pasišaipė viena „Facebook“ vartotoja, pasidalijusi kai kurių komentarų ekrano nuotrauka.

Kaip 10 futbolo aikštynų

Interneto vartotojai teisūs skelbdami, kad Vilniuje pradedamos didžiulio biotechnologijų centro statybos, bet šį faktą nepagrįstai sieja ne tik su CŽA kalėjimu, bet ir su Ukrainos laboratorijomis. Kalbos, esą pastarosiose už amerikiečių pinigus buvo kuriamas biologinis ginklas, tėra sąmokslo teorija.

Kaip jau buvo skelbta, biotechnologijų ir farmacijos įmonių grupė „Northway“ farmacijos įmonių grupė „Northway“ sostinėje pradėjo biotechnologijų miesto statybas. „Bio City” – gyvųjų technologijų miestas – turėtų būti didžiausias Europoje toks centras.

Šalia Molėtų plento esančioje 8 tūkst. kv. m teritorijoje per dešimtmetį iškils šeši dideli biotechnologijų kompleksai – keturios gamyklos ir du mokslo tiriamieji centrai.

Centre, kuris plotu prilygs 10 futbolo aikštynų, bus vystomos kertinės biotechnologijų mokslo ir gamybos sritys: kamieninių ląstelių tyrimai, 3D biospausdinimas, genų terapijos komponentų gamyba ir kita veikla.

Lapkričio 16 d. statyboms buvo duotas simbolinis startas. Renginyje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, kiti verslo, inovacijų, biotechnologijų, mokslo institucijų atstovai.

„Northway“ grupės vadovo ir „Northway Biotech“ valdybos pirmininko, akademiko Vlado Algirdo Bumelio teigimu, mūsų šalis yra viena pažangiausių pasaulyje biotechnologijų srityje. Bet konkurencija šioje srityje nuolat auga, tad Lietuvai esą būtinos kuo didesnės investicijos į gyvybės mokslus, modernią infrastruktūrą, mokslinę veiklą ir būsimus specialistus.

„Turime unikalią progą sustiprinti Lietuvos, kaip vienos iš pasaulio biotechnologijų lyderių, pozicijas, – kalbėjo prof. V.A.Bumelis. – Privalome ja pasinaudoti ir visi kartu prisidėti prie gyvybės mokslų plėtros, kuri turės milžiniškos įtakos visos šalies, jos mokslo, ekonomikos ir visuomenės ateičiai.“

Tokios modernios biotechnologijos, kaip genų redagavimas ar ląstelių terapija, sparčiai evoliucionuoja ir Lietuva turi būti viena iš šios evoliucijos lyderių.

Niekas iš renginio dalyvių neužsiminė, kad „Bio City“ būtų kaip nors susijęs su Ukrainos biolaboratorijomis.

Investuos 7 mlrd. eurų

Genų terapijos centro statybos jau yra prasidėjusios. Jis biotechnologijų mieste duris atvers pirmiausiai – tikimasi, kad jau kitų metų antrą ketvirtį. Centras bus kol kas vienintelis toks Baltijos šalyse. Tad jo veikla leis Lietuvai stiprinti lyderystę plėtojant genų inžinerijos potencialą ir pritaikymą visuomenes gerovei.

„Biotechnologijų srityje genų ir kamieninių ląstelių terapijai tenka ypač svarbus vaidmuo, – pabrėžė verslininkas. – Šios terapijos suteikia galimybę efektyviau gydyti ligas, kurios anksčiau buvo laikomos negydomomis.

Įkurdami Genų terapijos centrą Lietuvoje didinsime savo kompetencijas, galėsime konkuruoti su kitomis valstybėmis, atversime naujas eksporto rinkas ir, svarbiausia, suteiksime savo mokslininkams bei biotechnologams sąlygas dirbti Lietuvoje.“

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vladas Algirdas Bumelis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Vladas Algirdas Bumelis

Čia bus atliekami inovatyvūs genų terapijos moksliniai tyrimai ir komponentų gamyba. Investicijos į šį centrą sieks apie 50 mln. eurų. Bus sukurta per 100 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.

„Bio City“ taip pat įsikurs Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centras, Gyvybės mokslų pramonės išmaniųjų paslaugų centras, Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo centras, Didelės skalės žinduolinių procesų gamybos centras ir Didelės skalės mikrobinių procesų gamybos centras.

„Koncentruosimės ne tik į užsakomąsias gamybos paslaugas, bet ir daug investuosime į mokslo tiriamuosius centrus. Būtent mokslinė veikla stiprina šalies konkurencingumą ir kuria visokeriopą, ne tik ekonominę vertę.

Tokios modernios biotechnologijos, kaip genų redagavimas ar ląstelių terapija, sparčiai evoliucionuoja ir Lietuva turi būti viena iš šios evoliucijos lyderių”, – kalbėjo V.A.Bumelis.

Praėjusiais metais šio sektoriaus įmonės pardavė gaminių už beveik 1,5 mlrd. eurų. Jie buvo eksportuojami į daugiau nei 100 valstybių.

Jo žodžiais, biotechnologijų miesto vystymas Vilniuje taip pat padės užmegzti naujų partnerysčių su inovatyviais startuoliais, mokslinių tyrimų institucijomis ir farmacinėmis įmonėmis visame pasaulyje.

Planuojama, kad pradėjus veikti visoms gamykloms ir moksliniams centrams, „Bio City“ iš viso galės dirbti daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Absoliuti dauguma šių darbo vietų bus aukštos kvalifikacijos – mokslininkų, biotechnologų, medicinos inžinierių ir pan.

Planuojama, kad investicijos į šį biotechnologijų miestą per artimiausią dešimtmetį sieks apie 7 mlrd. eurų. Pasaulio biotechnologijų rinkos vertė pernai siekė 1,225 trln. JAV dolerių (beveik 1,122 trln. eurų). Prognozuojama, kad iki 2030 m. ši suma perkops 3,2 trln. JAV dolerių.

Šios srities lyderės pasaulyje yra JAV, Singapūras, Danija, Naujoji Zelandija, Australija. Lietuvos pozicijos taip pat stiprios. JAV mokslo žurnalo „Scientific American Worldview” sudaromame reitinge, kuriuo vertinamas valstybių inovacijų potencialas biotechnologijų srityje, mūsų šalis užima 33-ią poziciją.

„Gyvybės mokslų srityje Lietuvos vardas pasaulyje minimas vis plačiau, o išskirtinis „Bio City“ projektas įtvirtins mūsų šalies lyderystę, – „Structum“ citavo A.Armonaitę. – <…> Praėjusiais metais šio sektoriaus įmonės pardavė gaminių už beveik 1,5 mlrd. eurų. Jie buvo eksportuojami į daugiau nei 100 valstybių. Pagal inovacijų kūrimą ir diegimą tai yra vienas pirmaujančių sektorių Lietuvoje.“

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 80 gyvybės mokslų bendrovių. Jos sukuria apie 2,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybė siekia šį gyvybės mokslų bendrovių indėlį į šalies ekonominę gerovę iki 2030-ųjų išauginti dvigubai.

Platina Rusijos propaganda

Gandų apie tariamą biolaboratorijų perkėlimą į Lietuvą buvo pasklidę rugsėjo viduryje. Tuomet socialiniuose tinkluose buvo platinamas neva G.Landsbergio surašytas laiškas JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, kuriame jis esą prašė užtikrinti mūsų šalies teritorijoje esančių ir iš Ukrainos perkeliamų „biologinių tyrimų objektų saugumą“.

Šis prašymas buvo susietas su Lenkijoje prieš tai kilusiu legioneliozės protrūkiu, nuo kurio mirė mažiausiai 23 žmonės.

Bet jokio panašaus laiško ar kita forma išreikšto prašymo A.Blinkenui nebuvo – tai paneigė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM)

„Pateikta informacija neatitinka tikrovės, – portalui 15min tuomet teigė ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė. – Toks laiškas nebuvo siunčiamas.

Todėl URM nekomentuoja nei gandų, nei konspiracinių teorijų, nei nedraugiškų Lietuvai valstybių propagandos kanalais skleidžiamos dezinformacijos.“

Taip pat skaitykite: Mite dėl biolaboratorijų – ir Lietuva: Gabrielius Landsbergis nerašė laiško dėl jų

Ukrainos laboratorijos, kuriose už amerikiečių pinigus esą slapčia kuriami biologiniai ginklai, yra sąmokslo teorija, viena plačiausiai ir aktyviausiai platinamų Rusijos invazijos į šią šalį metu.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Rusijoje aukščiausiu lygiu aiškinama, esą Ukrainoje kuriame kariai-antžmogiai
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Rusijoje aukščiausiu lygiu aiškinama, esą Ukrainoje kuriame kariai-antžmogiai

Taip pat skaitykite: Rusijos propaganda invaziją bando pateisinti išgalvotu biologiniu ginklu

Tokią informaciją skelbė ir pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Dar daugiau – propaganda ėmėsi ir mokslinę fantastiką primenančių istorijų: laimėti Rusijai tariamai trukdo slaptose laboratorijose Ukrainoje kuriami kariai-mutantai.

JAV iš tiesų rėmė ne vieną laboratoriją Ukrainoje, bet ši informacija nėra slepiama ir joks biologinis ginklas jose nebuvo kuriamas.

Taip pat skaitykite: Biolaboratorijų ieškotojams nėra ko švęsti – JAV niekada neslėpė jas remianti

Bendradarbiavimas su Kyjivu vyko nuo 2005 m. Šio projekto tikslas buvo padėti apsisaugoti nuo grėsmingų patogenų ir toksinų, kartu sudaryti sąlygas taikiems moksliniams tyrimams bei vakcinų kūrimui. Joks biologinis ginklas, juoba antžmogiai nebuvo kuriamas.

Taip pat skaitykite: Nepaliauja ieškoti bioginklo Ukrainoje: mojuoja negrabiai padirbtu „dokumentu“

Taip pat skaitykite: Kovoja ir su ukrainiečiais, ir su laboratorijomis: toliau nesėkmingai ieško bioginklo

15min verdiktas: trūksta konteksto. Greta Vilniaus kylantis biotechnologijų miestas nepagrįstai susietas su Ukrainoje veikiančiomis laboratorijomis, kurios karo metu tapo populiarios sąmokslo teorijos apie tariamai kuriamą biologinį ginklą dalimi.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis