Neigia klimato įtaką gaisrams
„Miškų gaisrai nėra klimato kaita“, – birželio 30 d. lietuviškai ir angliškai paskelbė viena „Facebook“ vartotoja.
Kartu ji pasidalijo trumpu filmuku, kuriame matyti virš didelio miško masyvo skrendantis sraigtasparnis ar nedidelis lėktuvas, kuris tam tikrais intervalais išspjauna ugnies pliūpsnį.
Nors moteris šio 22 sekundžių nežinia, kur nufilmuoto ir ką tiksliai rodančio vaizdo įrašo nepakomentavo, jos mintis aiški: taip esą sukeliami pragaištingi miškų gaisrai. Tai nėra tiesa.
JAV vakarų pakrantę vėl siaubia ugnis
Liepos pradžioje, vos kelios dienos po cituoto įrašo, pranešta apie kone 30 tūkst. gyventojų evakuaciją šiaurės Kalifornijoje, kur kaip tik prasidėjo miškų gaisrai. Jie kiek anksčiau įsiplieskė tvyrant didžiuliam karščiui (termometro stulpeliai vietomis kilo iki maždaug 47 laipsnių Celsijaus).
Šią savaitę pranešimai apie gaisrus nesiliauja. Nuo ugnies itin kenčia Kalifornijos valstija, kurioje fiksuojami neregėti karščiai. Mirties slėnyje (šioje valstijoje esančioje dykumoje, kuri laikoma karščiausia vieta Žemėje vasaros metu) oras sekmadienį įkaito iki 129 laipsnių Farenheito (beveik 54 laipsnių Celsijaus). Tai buvo daugiau nei 2007 m. rekordas.
Evakuoti kai kurie į šiaurę nuo Kalifornijos esančios Oregono valstijos gyventojai, ugnis liepsnoja ir dar šiauriau, prie Kanados sienos esančioje Vašingtono valstijoje.
Netiesa, kad šie ir daugelis kitų pastaraisiais metais įvairias pasaulio vietoves nusiaubusių gaisrų buvo sukelti specialiai. Priešingai, tai kaip tik susiję su klimato kaita. Net jei vienur ar kitur ugnis tikrai įsiplieskė dėl žmogaus veiksmų, pavyzdžiui, neužgesintos cigaretės ar sąmoningo padegimo, ugniai plisti padėjo karštis ir sausra, kuriuos lemia kylanti vidutinė temperatūra.
Speciali technologija gaisrams stabdyti
Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo „Facebook“ vartotoja, matomas ne tyčinis gaisro sukėlimas, o speciali technologija, skirta užkirsti jiems kelią.
Atvirkštinė paieška pagal kai kuriuos kadrus rodo, kad šiuo klipu buvo aktyviai dalijamasi ne tik pastaruoju metu, bet ir pernai, net dar anksčiau. Jis sietas su gaisrais įvairiose pasaulio vietovėse.
Taip pat skaitykite: Miškų gaisrų dūmai atnešė melagienų apie ugnį sėjantį sraigtasparnį ir smogą Niujorke
Paieškojus informacijos pagal raktažodžius anglų kalba „sraigtasparnis spjaudo ugnį“ galima išsiaiškinti, kad filmuke užfiksuota visame pasaulyje žinoma technika. Ji padeda stabdyti liepsnas: sukeliami priešpriešiniai – nedideli kontroliuojami gaisrai, kad neplistų gaivališki didesni.
Tam naudojamas specialus įrankis, angliškai vadinamas helitorch. Jis pripildomas gelinio benzino, kuris yra tirštesnis ir dega ilgiau, ir pritvirtinamas prie sraigtasparnio. Skrisdamas virš miško, jis spjaudo liepsną.
Šiuo būdu siekiama pašalinti vadinamąjį miško kurą. Išvalius tam tikrą plotą, sukuriama priešgaisrinė juosta, kuri veikia kaip buferis ir sumažina tolesnio ugnies plitimo galimybę.
Tokią priemonę kaip efektyvų būdą miškams prižiūrėti nuo seno naudodavo Kanados čiabuviai.
Apie šią technologiją gaisrų plitimui stabdyti portalas 15min jau rašė prieš metus. Kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas masinių miškų gaisrų įplieskimas, jau anksčiau paneigė naujienų agentūra AFP (čia, čia, čia, čia, čia), Italijos, Graikijos, Ispanijos faktų tikrintojai.
Havajų gaisrai gimdė melagienas
Mitas, kad dideli miškų gaisrai su klimato kaita nesusiję. Teigiama, esą jie esantys daugiau nei klimato kaitos požymis, jų vis daugėja, jie dažnėja ir intensyvėja.
Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Kanadoje, jie yra natūralus ir įprastas reiškinys. Ugnis pašalina nulūžusias šakas ir neužaugusius medelius, atveria saulės šviesą lapijai, išnaikina ligas ir vabzdžius, kurie tik kenkia medžiams. Kai kurių rūšių medžiai po to auga greičiau.
Bet daugybė nekontroliuojamų gaisrų nėra naudingi gamtai ir, be kita ko, buvo nulemti joje atsiradusių pokyčių. Nors gaisrų negalima tiesiogiai susieti su žmogaus veiklos nulemtais pokyčiais, dėl klimato kaitos susidariusios ekstremalios orų sąlygos – ilgesnės, sausesnės vasaros, karščio bangos – yra palankios gaisrams kilti ir situacija šiuo požiūriu blogėja.
Manoma, kad klimato kaita pakrančių regionams reiškia daugiau lietaus, taigi mažesnę gaisrų riziką. Bet dėl šiltesnės atmosferos drėgmės dirvožemyje mažėja, todėl gaisrų rizika vis tiek išauga.
Šiltesnis oras sukelia ir daugiau žaibų. Jie susidaro, kai karštas oras kyla viršun ir skystos dalelės „atsitrenkia“ į ledukus, taip sukurdamos elektros krūvį. Tyrimai rodo, kad dėl 1 laipsniu pakilusios vidutinės temperatūros žaibų padaugėja 12 proc.
Žaibas paprastai trenkia į aukštą objektą – pastatą, medį. Jei lyja ar žemė šiaip drėgna, įsiplieskusi ugnis tik kurį laiką pasmilktų ir užgestų. Jei miško paklotė išdžiūvusi, oras sausas ir dar vėjuota, ji įsiliepsnoja ir ima plisti.
Miškų gaisrai taip pat davė peno melagienų ir sąmokslo teorijų kūrėjams. Jos ypač aktyviai buvo platinamos pernai vykusių gaisrų Havajų salyne metu.
Taip pat skaitykite: Kuri versija dėl Havajų gaisrų teisinga: sukelti tyčia ar kalta sausra, karštis ir vėjas?
Taip pat skaitykite: Havajų gaisrai sukelti lazeriu, o tai numatė Simpsonai? Ne, tai – tik sąmokslo teorija
Be kita ko, remiantis panašiu vaizdo įrašu su ugnį sėjančiu sraigtasparniu buvo aiškinama, esą gaisrai buvo sukelti vadinamuoju tiesioginės energijos ginklu (angl. Direct Energy Weapon, DEW).
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad klimato kaita neturi įtakos miškų gaisrams. Keičiantis klimatui, jų vyksta daugiau ir vis daugiau vietų, jie intensyvėja. Vaizdo įraše matyti, kaip specialiu prietaisu sukeliami ne šie, o nedideli priešpriešiniai – kontroliuojami gaisrai, skirti neleisti plisti didesniems gaisrams.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
