Nori į EP, bet nenori skrydžių
Apie skrydžius iš ir į Vilniaus oro uostą naktimis buvęs miesto vadovas ir Seimo narys, kandidatuojantis į Europos Parlamentą (EP), prabilo trečiadienį, likus kelioms dienoms iki rinkimų.
„Aš – už Europinę praktiką ir gyventojų teisę į ramų miegą Vilniuje ir Lietuvoje“, – rašė A.Zuokas savo paskyrose „Facebook“ ir „Instagram“.
Jo žodžiais, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) nuo 24 val. iki 6 val. įvyksta vidutiniškai apie 20 skrydžių, kurių beveik pusė yra užsakomieji – poilsinių kelionių. „Tokia skrydžių praktika paplitusi tik Baltijos šalyse“, – tvirtino politikas.
A.Zuokas taip pat paskelbė trečiadienį Vilniaus miesto tarybos Miesto plėtros komiteto posėdyje pateikęs siūlymą kitąmet mažinti skrydžių nuo 24 val. iki 6 val. skaičių ir visiškai jų atsisakyti iki 2028 m. Komitetas tam esą pritarė.
Tą patį jis kalba ir trumpame vaizdo įraše, kuris „Facebook“ ir „Instagram“ paskelbtas kaip politinė reklama.
„Lietuviai negyvena kaip tikri europiečiai, nes Europoje iš oro uostų naktį lėktuvai neskraido, – įraše tvirtina eksmeras. – Europiečiai gerbia žmogaus teisę į ramų poilsį ir kokybiškas keliones.“
Užsakomieji ir pigių oro linijų reisai
Šie teiginiai – ne visai tikslūs. Informacijos apie skrydžius į ir iš įvairių Europos oro uostų galima nesunkiai rasti internete.
Vilniuje naktį lėktuvai tikrai kyla ir leidžiasi. Štai penktadienį, birželio 7 d., nuo vidurnakčio iki 6 val., kuomet A.Zuokas siūlo įvesti ramybės valandas, turėtų kilti ir leistis po 11 lėktuvų. Dar du reisai iš Vilniaus numatyti lygiai 6 val., šeši – iki 7 val.
Panaši situacija – ir tos pačios dienos vakarą: net keliolikos lėktuvų laukiama prieš pat ar netrukus po vidurnakčio, keli tuo metu išskris, jie kils bei leisis ir vėlesnėmis valandomis.
Tiesa ir tai, kad šiuo metu didelė dalis naktinių skrydžių – užsakomieji (tai galima suprasti iš oro linijų pavadinimų ar skrydžių krypčių: Turkija, Kipras), taip pat – vadinamųjų pigių oro linijų.
Bet A.Zuokas nėra visiškai teisus, kalbėdamas apie tvarką kitose Europos valstybėse. Naktiniai skrydžiai tikrai ribojami, bet toli gražu ne visuose oro uostuose ir ne visiškai – esama įvairių išimčių, tad absoliučios tylos paprastai negalima tikėtis.
Ramybė – ir nuo 22 val.
Įvairios taisyklės, kuriomis siekiama apriboti ant žemės juntamą orlaivių keliamo triukšmo poveikį tuo metu, kai dauguma gyventojų paprastai miega, galioja ne viename oro uoste. Jos apima skrydžių ribojimus, pakilimo ar pakilimo ir nusileidimo, antžeminių operacijų (variklių paleidimo ar riedėjimo) draudimus ir pan.
Ši savotiška komendanto valanda Europos šalyse yra įprasta. Iš anksto suplanuotų naktinių skrydžių ribojimai ypač paplitę Vokietijoje.
Miunchene (su papildomomis taisyklėmis) ir Diuseldorfe (pakilimui) jie įsigalioja jau 22 val., Frankfurte, Hamburge, Štutgarte (pakilimui) ir Diuseldorfe (nusileidimui) – 23 val., Štutgarte (nusileidimui) ir Leipcige – 23.30 val., Berlyne ir Kelne – vidurnaktį. Ramybės laikas trumpiausias pastaruosiuose dviejuose oro uostuose – iki 5 val., kitur tęsiasi iki 6 val.
Leipcigo oro uostas atviras įprastiems keleiviniams skrydžiams nuo 05.30 val. Beje, čia nėra jokių ribojimų krovininiams lėktuvams.
Ciuriche komendanto valanda galioja 23.00-5.00 val., Liuksemburge – 23.30-05.30 val., Varšuvoje – 23.30-05.30 val., Budapešte – 00.00-5.00 val.
Šiuose oro uostuose ir naktį leidžiami skrydžiai su specialiais leidimais, pašto, vyriausybinių, policijos, karinių, medicinos ar kitokios (pavyzdžiui, stichinių nelaimių atveju) pagalbos, evakuacijos, gelbėjimo ar paieškos lėktuvų skrydžiai, taip pat skrydžiai, nukreipti dėl oro sąlygų, techninių ar saugumo priežasčių.
Kai kur tam tikru metu leidžiami mažesnį triukšmą keliančių lėktuvų pakilimai ir nusileidimai, mokomieji skrydžiai. Priimami ar išleidžiami ir vėluojantys lėktuvai (Berlyne ir Šveicarijos mieste Ciuriche tam numatyti specialūs laikai, kai neleidžiami planiniai skrydžiai). Tačiau dažnai ribojamas bendras visų skrydžių naktį skaičius.
Skrydžiai ribojami ir Londono oro uostuose.
Triukšmas naktį kenkia sveikatai
Naktimis dažnai skraido krovininiai lėktuvai, nors jiems paprastai nebūtina kilti ar leistis būtent tuo metu. Tarptautinio logistikos kokybės instituto tyrimas parodė, kad tik 10 proc. trumpų atstumų krovininiams skrydžiams laikas yra labai svarbus. Kalbant apie tokius ilgų atstumų skrydžius, nėra įrodymų, kad būtų svarbu skraidyti naktimis.
Esama ir kitų naktinių skrydžių priežasčių. Pavyzdžiui, avialinijos išnaudoja paskutines bei pirmas paros valandas, kad pasivytų dėl vėlavimo prarastą laiką ir kitą dieną orlaiviai būtų pasirengę naujiems skrydžiams. Be to, pigių ir nereguliarių (paprastai užsakomųjų atostogų) skrydžių bendrovės taip gali visiškai išnaudoti turimus lėktuvus, kad jie nestovėtų ant žemės be darbo.
Taigi, Europos Komisijos vertinimu, naktiniai skrydžiai vyksta labiau dėl komercinių nei eksploatacijos priežasčių.
Mokslininkai tvirtina, kad naktinių skrydžių keliamas triukšmas kenkia žmonių sveikatai.
2008 m. buvo paskelbti „Hyena“ (tai yra angliško pavadinimo Hypertension and Exposure to Noise Near Airports – Hipertenzija ir triukšmo poveikis netoli oro uostų – abreviatūra) studijos, kurią atliko dr. Larsas Jarupas ir jo komanda Londono imperatoriškajame koledže, rezultatai.
Tyrime dalyvavo beveik 5 tūkst. 45-70 metų amžiaus žmonių, kurie bent penkerius metus gyveno netoli Londono Heathrow, dabar jau uždaryto Berlyno Tegelio, Amsterdamo Schipholio, Stokholmo Arlandos, Milano Malpensos ir Atėnų Elephterios Venizelos oro uostų.
Nustatyta, kad skrydžių keliamas triukšmas iš karto padidina miegančių žmonių kraujospūdį, net jei jų nepabudina. Padidėjus naktinio lėktuvų keliamo triukšmo lygiui 10 decibelų, aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos) rizika padidėja 14 proc. Ši būklė gali sukelti širdies problemų ir net ankstyvą mirtį.
Vokietijos federalinė aplinkos apsaugos tarnyba 2010 m. paskelbė Kelno-Bonos oro uosto apylinkėse atlikto panašaus tyrimo rezultatus. Paaiškėjo, kad dėl orlaivių keliamo triukšmo stipriai padidėjo koronarinių širdies ligų, insulto ir vėžio rizika.
Dirba ne vienas oro uostas
Nepaisant to, Europoje, be Vilniaus, Rygos ir Talino, yra ne vienas oro uostas, kuriame skrydžiai naktimis vyksta.
Pavyzdžiui, minėtas Amsterdamo Schipholio – čia nurodyti penktadienio, birželio 7 d., skrydžiai. Vien nuo vidurnakčio iki 1 val. turėjo nusileisti 12 lėktuvų.
Stokholmo Arlandos oro uoste eismas naktį taip pat vyksta. Ketvirtadienį nuo 23 val. iki vidurnakčio buvo laukiama 16 orlaivių, po to iki 6 val. – dešimties. Tiesa, išlydėta kur kas mažiau – ketvirtadienį paskutinis lėktuvas į Taliną buvo numatytas dar prieš 23 val., naktį vyko tik keli pakilimai.
Romos Fiumicino oro uoste ketvirtadienį nuo vidurnakčio iki 6 val. nusileido 20 lėktuvų.
15min verdiktas: iš dalies melas. Daugelyje Europos oro uostų nakties metu tikrai draudžiami įprasti skrydžiai, bet ne visuose. Yra ne vienas oro uostas, kuriame, kaip ir Vilniuje, lėktuvai kyla ir leidžiasi nuo vidurnakčio iki paryčių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
