Ar tikrai Laimo liga buvo sukurta laboratorijoje kaip biologinis ginklas?

Internete plinta teiginys, neva Laimo liga buvo dirbtinai sukurta laboratorijoje kaip biologinis ginklas ir pasireiškė tik 1970 m. vienu metu visuose žemynuose. Tai nėra tiesa – spėjama, kad ši infekcija egzistavo jau prieš tūkstantmečius, o biologiniu ginklu ji sunkiai gali būti.
Įsisiurbusi erkė
Įsisiurbusi erkė / 123rf.com

Sąmokslo teorija – iš knygos

„Laimo liga, kurią nešioja erkės, neegzistavo iki 1970 m., – neseniai pareiškė viena „Facebook“ vartotoja. – Tačiau po 1970 m. ji vienu metu pasireiškė visose šalyse ir žemynuose.

Amerikiečių mokslininkai mano, kad Laimo liga yra biologinis ginklas, biologinėse laboratorijose dirbtinai išauginta liga.

Tai neutroninė bomba – žnyplės sunaikins gyventojus, bet išsaugos infrastruktūrą.“

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Laimo ligą sukeliančios bakterijos Žemėje gyvena kur kas ilgiau nei pusę amžiaus ir jos nebuvo išaugintos dirbtinai
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Laimo ligą sukeliančios bakterijos Žemėje gyvena kur kas ilgiau nei pusę amžiaus ir jos nebuvo išaugintos dirbtinai

Panašūs teiginiai nėra naujiena. Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ tinklalapyje prieš trejus metus buvo publikuotas rašinys, paremtas pokalbiu su žurnalistikos profesoriumi amerikiečiu Karlu Grossmanu, kuris pusę amžiaus tyrė JAV vyriausybės laboratoriją Slyvų saloje netoli Niujorko.

„Manoma, kad Laimo ligos šaltinis yra JAV vyriausybės biologinių ginklų laboratorija, kurią įkvėpė nacių biologinių ginklų ekspertas ir kurios misija buvo nuodyti galvijus Sovietų Sąjungoje“, – skelbė „Xinhua“.

Legenda apie šio užkrato sukūrimą laboratorijoje išpopuliarėjo prieš keletą metų, kai tokius nuogąstavimus knygoje bandė patvirtinti Stanfordo universiteto mokslo tekstų autorė Kris Newby.

2020-aisiais mokslininkė išleido knygą „Įkandimas: Slapta Laimo ligos ir biologinių ginklų istorija“. Joje cituojamas šveicarų kilmės mokslininkas Willis Burgdorferis, atradęs Laimo ligos sukėlėją. Rašoma, esą jis teigė, kad tai buvo nepavykęs karinis eksperimentas.

Dar 2019 m. JAV parlamentas respublikono Chriso Smitho iniciatyva nurodė Gynybos departamentui išsiaiškinti, ar 1950-1975 m. buvo atliekami eksperimentai su ligas pernešančiais vabzdžiais ir ar jie buvo paleisti į aplinką, atsitiktinai ar tyčia. Tai, be kita ko, paskatino ir K.Newby pasėti įtarimai.

Bet ji pati yra teigusi, kad negali galutinai susieti Laimo ligos su JAV kariuomenės bioginklo tyrimais. „Mano teorija yra tokia, kad tai buvo genetiškai sukurta riketsija (bakterija), bet, kaip žurnalistė, negaliu to įrodyti“, – sakė mokslininkė.

Yra būdų išvengti

Laimo ligą, dar vadinamą borelioze, sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Ši infekcinė liga pasireiškia daugiasisteminiu žmogaus odos, vidaus organų ir centrinės nervų sistemos pažeidimu. Lietuvoje ligą platina iksodinės (ganyklinės) erkės (Ixodes ricinus).

Žmonėms borelijos perduodamos, kai įsisiurbia jomis užsikrėtusi erkė. O erkės jomis užsikrečia, kai maitinasi užkrėstu paukščių ar žinduolių krauju. Borelijų rezervuaras gamtoje – smulkieji graužikai, elniai ir kiti laukiniai gyvūnai, rečiau – naminiai žinduoliai, paukščiai ir driežai.

VIDEO: Infektologas apie erkių ligas – Laimo diagnostikos keblumai, užkrečiamą pieną ir mitus

Kartą užsikrėtusios, erkės išlieka borelijų nešiotojomis visą savo gyvenimą. Ta pati erkė gali būti ir kitų ligų (erkinio encefalito, babezijos) pernešėja. Per karvių ir ožkų pieną Laimo ligos sukėlėjai neplinta.

Užsikrėtus borelijomis, Laimo liga nebūtinai susergama. Tuomet gaminasi specifiniai antikūnai prieš borelijas, tačiau ligos požymių nebūna.

Kuo ilgiau erkė įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad Laimo ligos sukėlėjus (jei jų turi) perduos žmogui. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi erkė išbūna apie dvi paras (mažiausiai – 24 val.).

Nėra mokslinių įrodymų, kad Laimo ligos sukėlėjai būtų perduodami oru, per maistą, vandenį, liečiant kitą žmogų, bučiuojantis, per lytinius santykius, kūdikiui per mamos pieną. Taip pat – kad ją platintų uodai, musės, blusos ar utėlės.

Shutterstock nuotr./Įsisiurbusi erkė
Shutterstock nuotr./Įsisiurbusi erkė

Infekcija iš nėščiosios gali persimesti į placentą ir patį vaisių, bet tokie atvejai yra labai reti. Laimo ligą sukeliančios bakterijos gali išlikti donorų kraujyje (dėl to sergantieji kraujo neturėtų duoti), bet nežinoma atvejų, kad infekcija būtų perduota perpilant kraują.

Liga gali užsikrėsti ir šunys bei katės, bet nėra įrodymų, kad perduotų šeimininkams. Tiesa, jie gali iš lauko parnešti užkrėstų erkių.

Nelogiškas pasirinkimas ginklui

Tai – vienos iš priežasčių, kodėl Laimo ligos sukėlėjai vargiai galėtų būti biologinis ginklas. Dar tuomet, kai JAV Atstovų rūmuose vyko diskusijos šia tema, ekspertai skeptiškai įvertino bet kokį ryšį tarp karinių biologinių ginklų tyrimų ir Laimo ligos.

Montanos valstijos universiteto entomologijos profesorius Robertas Petersonas tvirtino: „Erkės ir Laimo liga būtų labai keistas pasirinkimas kaip tyčinis biologinis ginklas, nes su erkėmis sunku dirbti, jos neturi sparnų, o Laimo liga vargu ar būtų jėgos reduktorius (šiuo atveju turimas omeny gyventojų sumažėjimas – red. past.).“

Erkes apginkluoti biologiniais agentais, pavyzdžiui, Laimo ligos sukėlėjais, įmanoma, bet labai nepraktiška. Kaip paaiškinta tinklalapyje „How Stuff Works“, taip yra dėl to, kad jos labiau mėgsta gamtą, ne urbanistines vietoves, maitinasi lėtai. Esama logistinių iššūkių dėl jų užkrėtimo ir išsklaidymo.

„Reikėtų užauginti ir užkrėsti daug erkių, o tada kažkaip jas pristatyti žmonių grupei taip, kad per trumpą laiką jie susidurtų ir iš tikrųjų būtų įkandama daug žmonių, – tinklalapiui teigė Šiaurės Floridos universtiteto epidemiologijos ir aplinkosauginės sveikatos profesorius Kerry’is Clarkas. – Užkrėstų erkių išmetimas iš lėktuvo arba bepiločio orlaivio neatrodo kaip veiksmingas būdas sunaikinti populiaciją pasitelkus biologinį ginklą.“

Be to, mirštamumas nuo Laimo ligos palyginti nedidelis, periodas iki sunkios būklės gali būti ilgas. Erkės platina ir kitus patogenus, kurie sukelia panašius simptomus.

Vadina moksline fantastika

Ekspertai net aiškina, esą čia apskritai nėra ką tirti. Amerikos Laimo ligos fondo vykdomasis direktorius Philipas J. Bakeris paneigė teiginius apie tokius eksperimentus su erkėmis, o tyrimus, ar jie tikrai vyko, palygino su mokslinės fantastikos analize.

Vida Press nuotr./Erkė
Vida Press nuotr./Erkė

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad biologiniais ginklais laikomi patogenai, kurie sukelia mirtį ar sunkią ligą per trumpą laiką. Be to, juos turi būti lengva platinti ar perduoti iš žmogaus žmogui, jais galima paveikti visuomenės sveikatą, sukelti paniką ar socialinius neramumus. Laimo ligos sukėlėjui tai nėra būdinga.

Tai komentare, kuris 2019 m. buvo publikuotas tinklalapyje „The Conversation“, patvirtino ir Tuftso universiteto infekcinių ligų ir pasaulinės sveikatos profesorius Samas Telfordas.

Jis Laimo ligą tyrinėja nuo 1985 m. Rašydamas disertaciją S.Telfordas jos sukėlėjų ieškojo muziejuose. Užsikrėtusios buvo ne tik 1945 m. surinktos erkės, bet ir 1896 m. iš Keip Kodo atgabentos pelės. Tai įvyko iki to, kai kariuomenės mokslininkai tariamai kūrė biologinį ginklą ir dar anksčiau nei susirgimas apskritai buvo identifikuotas.

Ši liga kaip atskira bene pirmą kartą buvo diagnozuota 1975 m. Laimo miestelyje Konektikuto valstijoje (nuo to ji gavo ir pavadinimą). Iš pradžių susirgimas buvo klaidingai laikomas nepilnamečių reumatoidiniu artritu.

VIDEO: Laimo liga: viskas, ką reikia žinoti (simptomai, priežastys, gydymas)

Bet tai nebuvo pirmas Laimo ligos atvejis JAV. „1969 m. gydytojas Spooner mieste Viskonsino valstijoje ją nustatė pacientui, kuris niekada nebuvo išvykęs iš vietovės. 1978 m. užsikrėtusių žmonių buvo šiaurinėje Kalifornijoje. Kaip galėjo atsitiktinis (užkrato) paleidimas įvykti trijose nutolusiose vietose?“ – retoriškai klausė S.Telfordas.

Ligą sukeliančią spiralės formos bakteriją, vadinamą spirocheta, pirmą kartą 1981 m. aprašė minėtas šveicarų kilmės JAV mokslininkas W.Burgdorferis. Savo komentare S.Telfordas detaliai atpasakojo, kaip tai įvyko.

Buvo jau prieš 60 tūkst. metų

Laimo ligos simptomai buvo aprašyti ir net su erkėmis susieti jau XVIII a. Pirmi jos tyrimai Europoje vyko XIX a. pab.

1970 m. dermatologas iš Viskonsino Rudolphas Scrimenti atpažino žmogaus eritemą – odos uždegimą, kuris pasireiškia paraudimu. Tai yra vienas pirmųjų Laimo ligos požymių. Greičiausiai dėl to cituota „Facebook“ vartotoja paminėjo šiuos metus.

Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad Laimo ligos bakterija Šiaurės Amerikoje yra labai sena ir miškuose galimai randama mažiausiai 60 tūkst. metų. Tai yra gerokai anksčiau, nei liga pirmą kartą aprašyta.

„Facebook“ vartotoja taip pat į viena suplakė biolaboratorijas ir biologinius ginklus, nors tai yra skirtingi dalykai.

Jungtinių Tautų teigimu, biologiniai ginklai priklauso masinio naikinimo ginklams. Jie platina ligas sukeliančius organizmus arba nuodus, kurie kenkia žmonėms, gyvūnams ar augalams arba juos netgi žudo. Biologiniai ginklai gali būti karinių strategijų dalis, naudojami politinėms žmogžudystėms, taip pat – siekiant sukelti maisto trūkumą ar ekologines katastrofas.

Biologinių tyrimų laboratorijose tiriami patogenai, bakterijos ar virusai. Patogenų tyrimai yra įprasta praktika visame pasaulyje, jie atliekama daugelyje universitetų ir mokslinių tyrimų centrų, bet jie nesusiję su biologinių ginklų kūrimu.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Laimo liga atsirado ne 1970 m. Simptomai buvo aprašyti ir gerokai anksčiau, bet tik 1981 m. nustatyta, kas ją sukelia. Šios bakterijos Žemėje gyvena jau tūkstančius metų.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis