„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
06 03 /06 04 14:11

Ar tikrai Laurynas Kasčiūnas pasirašė įsakymą dėl karių siuntimo kovoti Ukrainoje?

Internete pasirodė krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno įsakymo dėl tariamo Lietuvos karių dalyvavimo kovos veiksmuose Ukrainoje kopija. Tai yra klastotė – jokio panašaus dokumento teisės aktų registre nėra.
Lietuvos kariai surengė mokymus Ukrainos instruktoriams
Lietuvos kariai surengė mokymus Ukrainos instruktoriams / Lietuvos kariuomenės nuotr.

PAPILDYTA KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS KOMENTARU

Melą įžvelgė ir Rūta Janutienė

Rašto kopiją šeštadienio vakarą paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas.

Apsidrausdamas jis lyg suabejojo, ar įsakymas yra tikras: „Po internetą klaidžioja šitą nuotrauka. Mėginau savarankiškai ieškoti oficialaus patvirtinimo – neradau. Gal yra protingesnių už mane – jei rasite atsiųskite man nuorodą.“

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Tokio dokumento dėl Lietuvos karių siuntimo dalyvauti kovos veiksmuose Ukrainoje nėra
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Tokio dokumento dėl Lietuvos karių siuntimo dalyvauti kovos veiksmuose Ukrainoje nėra

Vyro pasidalytoje nuotraukoje matyti tariamas L.Kasčiūno įsakymas „Dėl renginių organizavimo karinėse dalyse, skatinančių karius dalyvauti ginkluotame konflikte Ukrainoje“.

Juo krašto apsaugos ministras esą sureagavo į Seimo pernai gruodžio 21 d. priimtą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių dalinių dalyvavimo, karinės ir civilinės saugos šalių bendradarbiavimo sistemos tarptautinėse operacijose“.

Taip pat – siekdamas padidinti kariuomenės pasirengimą ir efektyvumą, užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą bei apsaugoti jos interesus.

Dokumentu neva nurodyta organizuoti „karių parengimą kariuomenės dalims dalyvauti kovos veiksmuose Ukrainos teritorijoje“, kartu – „karių supažindinimą su tokių veiksmų tikslais ir uždaviniais, su jų vykdymo taisyklėmis ir tvarka“.

Įsakymas tariamai įsigaliojo nuo pasirašymo momento – 2024 m. gegužės 21 d.

Komentaruose iškart užvirė diskusija ne tik apie karių įsitraukimą į karą Ukrainoje, bet ir patį raštą. Vieni abejojo jo tikrumu, mat nėra nei parašo, nei antspaudo, kiti svarstė, ar pasirašymo metu L.Kasčiūnas jau buvo ministras (taip – į šias pareigas jis buvo paskirtas kovą).

Vienas internautas priminė, kad kalbėta tik apie karių siuntimą į Ukrainą ne kovos veiksmams (instruktorių, techninio aptarnaujančio personalo ir pan.).

Galiausiai komentaruose pasidalyta nuoroda į interneto televizijos laidų vedėjos Rūtos Janutienės įrašą, kuriame ji įspėjo dėl klastotės.

„Atsargiai, provokacija, – savo paskyroje „Facebook“ rašė ji. – Vakar ėmė plisti tariamas L.Kasčiūno įsakymas su nurodymu ruošti Lietuvos karius kovoti Ukrainoje. Susisiekiau su NSGK (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – red. past.) nariais. Dainius Gaižauskas patikino, kad klastotė.“

„Įsakymas“ – su klaidomis

Nerezultatyvi įsakymo paieška internete patvirtina, kad raštas nėra tikras. Tai sufleruoja ir atidesnis žvilgsnis į tekstą: pirmame sakinyje nesuderintos kai kurių veiksmažodžių formos, parašyta „vadovaujamasis“, atrodo, net trūksta žodžio (prieš „organizuoti“ – nusprendžiu, siūlau, prašau ar pan.)

Jis esą surašytas remiantis Seimo gruodžio 21 d. nutarimu Nr. XIV-2434. Toks tikrai buvo priimtas, tik jo pavadinimas – „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ – nesutampa su minimu „įsakyme“.

Lietuvos kariuomenės nuotr./Lietuvos kariai surengė mokymus Ukrainos instruktoriams
Lietuvos kariuomenės nuotr./Lietuvos kariai surengė mokymus Ukrainos instruktoriams

Tuomet Seimas nutarė siųsti nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. mūsų šalies karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus arba iš jų sudarytus Lietuvos Respublikos karinius vienetus dalyvauti įvairiose misijose bei operacijose.

Dokumente nurodyti maksimalūs į jas galimų siųsti asmenų skaičiai (nuo 5 iki 100 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų).

Iš viso paminėta 13 misijų ir operacijų: NATO ar Europos Sąjungos (ES) karinės mokymo operacijos Irake, Kosove, Malyje, Mozambike, Centrinės Afrikos Respublikoje, ES kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacija „Atalanta“, ES karinė operacija Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED IRINI“, tarptautinė jūrinio saugumo užtikrinimo operacija Hormūzo sąsiauryje ir kt.

Leista siųsti iki 100 žmonių į karinę mokymo operaciją Ukrainoje, NATO ir ES narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, iki 40 žmonių – į ES karinės pagalbos misiją Ukrainai remti (EUMAM Ukraine) ES narėse, iki 25 žmonių – į Jungtinės Karalystės vadovaujamą tarptautinę operaciją Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais „Interflex“.

Šiame dokumente nekalbama apie karių siuntimą į Ukrainą dalyvauti aktyviuose kovos veiksmuose.

Nepaisant to, grupė parlamentarų praėjusią savaitę įregistravo rezoliucijos, kuria Seimas prašytų prezidento Gitano Nausėdos patikslinti punktą dėl karių ir civilių tarnautojų (iki 100 žmonių) siuntimo į karinę mokymo operaciją, projektą.

„Pra­šau pre­zi­den­to teik­ti nu­ta­ri­mo pa­tai­są, ku­ri įpa­rei­go­tų Sei­mą iš­nag­ri­nė­ti vi­sas grės­mes, ir tik ta­da pri­im­ti ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl Lie­tu­vos ka­rių in­struk­to­rių siun­ti­mo į Uk­rai­ną, – prieš įregistruodamas projektą plenariniame posėdyje kalbėjo vienas iš jo iniciatorių Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas. – Tam ka­te­go­riš­kai ne­pri­ta­riu.

NATO aiš­kiai pa­sa­kė, kad sa­vo ka­rių ne­siųs, bet at­ski­ros ša­lys na­rės to­kius spren­di­mus ga­li pri­im­ti sa­vo ri­zi­ka. To­kiu at­ve­ju mums ne­ga­lio­tų 5-asis NATO straips­nis dėl ko­lek­ty­vi­nės gy­ny­bos. Nu­si­kals­ta­ma to­kiu ne­sau­giu lai­ko­tar­piu kiš­ti vi­są mū­sų Lie­tu­vos vals­ty­bę po ka­ro vo­lu.“

Tokio dokumento nėra

Portalui 15min nepavyko rasti įrodymų, kad L.Kasčiūnas būtų pasirašęs tokį įsakymą, koks platinamas „Facebook“.

Ekrano nuotr. iš e-tar.lt/Gegužės 21 d. buvo priimtas vienintelis dokumentas
Ekrano nuotr. iš e-tar.lt/Gegužės 21 d. buvo priimtas vienintelis dokumentas

Teisės aktų registre pagal dalį rašto pavadinimo („skatinančių karius dalyvauti ginkluotame konflikte Ukrainoje“) nerastas joks dokumentas.

Pagal žodį „Ukrainoje“ pavadinime arčiausiai pasirašymo datos (gegužės 21 d.) rasti du dokumentai (gegužės 14-ąją pasirašytas prezidento dekretas dėl Lietuvos ambasadoriaus Valdemaro Sarapino atšaukimo ir gegužės 30-osios Neringos savivaldybės tarybos sprendimas leisti ukrainiečiams važinėti vietos transportu su nuolaida.

L.Kasčiūnas vieną įsakymą pasirašė gegužės 7 d., kitą – gegužės 29 d. Nė viename iš jų nekalbama apie karių siuntimą kovoti Ukrainoje.

Apie tokį dokumentą nieko neskelbė ir Krašto apsaugos ministerija (KAM). Gegužės 21-ąją buvo išplatintas vienintelis pranešimas – apie Palangoje vykusį L.Kasčiūno susitikimą su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.

Ekrano nuotr. iš e-tar.lt/Gegužę nebuvo priimta jokių dokumentų dėl Lietuvos karių siuntimo į Ukrainą
Ekrano nuotr. iš e-tar.lt/Gegužę nebuvo priimta jokių dokumentų dėl Lietuvos karių siuntimo į Ukrainą

Teisės aktų registre galima rasti įvairių dokumentų su numeriu V-304, tačiau jie – ne krašto apsaugos ministro įsakymai. Šiemet buvo paskelbtas tik vienas toks dokumentas – sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimas.

Registre randamas tik vienas gegužės 21 d. dokumentas – Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisos.

„Įsakymo“ neranda ir paprasta paieškos internete sistema (pavyzdžiui, pagal vieną frazę iš jo – „karių parengimą kariuomenės dalims dalyvauti kovos veiksmuose Ukrainos teritorijoje“).

Parėmė daugiau nei 1 mlrd. eurų

„Ministro įsakymas” yra prastai parengta melagiena, dar viena dezinformacijos ataka prieš Lietuvos valstybės institucijas“, – portalui 15min pakomentavo ministerija.

Esą iš rašybos stiliaus klaidų ir nurodytų datų akivaizdu, kad tai yra nevykusi klastotė. KAM teigimu, mūsų šalis nesiunčia karių į Ukrainą ir tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose.

„Atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju metu pastebimas, labai tikėtina, koordinuotas dezinformacijos žinučių kiekis, platinamas marginaliuose puslapiuose ir jų socialinės medijos paskyrose.

Viešinami suklastoti dokumentai ir nuotraukos su tokiais dokumentais, kurie imituoja ministro įsakymų formas ir tekstus. Taip siekiama formuoti neigiamą visuomenės, įskaitant Lietuvos kariuomenės bendruomenę, dalies nuomonę dėl karių siuntimo į karines operacijas, poliarizuoti visuomenės nuomonę, mažinti pasitikėjimą vadovybės sprendimais ir vykdoma politika, trikdyti pagalbą Ukrainai.

Lietuvos paramą Ukrainai sudaro Ukrainos karių rengimas ir sužeistų karių medicininis gydymas bei reabilitacija, ekspertinės konsultacijos, prisidėjimas prie pagalbos Ukrainai fondų, karinės įrangos ir ginkluotės tiekimas.

Lietuvos paramą Ukrainai sudaro karių rengimas ir sužeistų karių medicininis gydymas bei reabilitacija, ekspertinės konsultacijos, prisidėjimas prie pagalbos fondų, karinės įrangos ir ginkluotės tiekimas.

Ilgalaikės Lietuvos paramos Ukrainai suma šiuo metu jau viršija milijardą eurų, o karinės paramos vertė sudaro didesnę nei 616 mln. eurų sumą. Per 2024 m. Ukrainai jau suteikta apie 95 mln. eurų paramos, tokią paramos teikimo dinamiką planuojama išlaikyti ir toliau.“

15min verdiktas: melas. Tokio įsakymo, kurį gegužės 21 d. būtų pasirašęs krašto apsaugos ministras L.Kasčiūnas, teisės aktų registre nėra. Kad jo būta, paneigė ir KAM.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų