„Facebook“ socialiniame tinkle išplatintame įraše L.Karpavičius pasakoja, kad prekybos centre „Lidl“ įsigijęs kopūstą, o vėliau internete įsigytu prietaisu pamatavęs daržovėje esantį nitratų kiekį, pamatė, kad šis skaičius viršija normą daugiau nei dešimtį kartų.
Interneto komentatoriams politikas atskleidė, kad už Vokietijoje pirktą aparatą jis sumokėjo apie 160 eurų.
Kaip pristato gamintojai, Kinijoje gaminamas matuoklis yra ganėtinai plataus profilio – tai ir nitratų detektorius vaisiams, daržovėms, mėsai ir žuviai, taip pat vandens kietumo nustatymo ir radiacijos detektorius.
Šiam aparatui L.Karpavičius paskyrė atskirą įrašą socialiniame tinkle „Facebook“.
-
Ištyrė nitratų kiekį parduotuvės ir namuose augintose daržovėse – atsakymai nustebino
-
Ar verta baimintis nitratų daržovėse bei vandenyje ir kaip efektyviai sumažinti jų kiekį?
-
Sumažinti nitratų kiekį daržovėse labai nesudėtinga
-
Tūkstančiai feisbuko vartotojų dalinasi klaidinga informacija apie nitratus vaisiuose ir daržovėse
Pasiteiravus, ar yra kaip nors susijęs su prietaiso gamintojais, politikas teigė, kad jų kuriamo matuoklio nereklamuoja, o pats, prieš įsigydamas jį, net nebuvo apsilankęs šio prekės ženklo interneto svetainėje.
Tikslūs matavimai – tik laboratorijose
Į įrašą dėl tariamo nitratų perviršio sureagavo tūkstančiai gyventojų, o socialiniuose tinkluose kilo tikra panika.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas ramina: tokių matavimų rezultatai yra niekiniai ir geriausiu atveju gali parodyti apytikslius duomenis, be to, juos atliekantis prietaisas gali išsiderinti dėl elementaraus aplinkos poveikio.
„Geriausiu atveju, tokie prietaisai gali parodyti, ar yra, ar nėra tų nitratų. Tai labai nekonkretu.
Pavyzdžiui, mūsų fakultete yra specialūs matavimo būdai, jų yra ne vienas. Galutinis rezultatas gaunamas kelis kartus pamatavus ir pasitikrinus“, – pasakoja A.Žilinskas.
Pasak eksperto, laboratorijose atliekant profesionalius matavimus, mėginiai imami ne iš vieno taško, o vėliau yra susmulkinami ir praskiedžiami specialiais tirpalais.
„Labai svarbu, iš kurios vietos matuojama – vienas dalykas nitratai ant paviršiaus, kitas – per vidurį, trečias – jau giliai.
Yra net atskiras mokslas – analizinė chemija, ištisas didžiausias mokslas, kur yra mokoma, kaip teisingai paimti pavyzdį, kad jis atspindėtų tiriamo objekto sudėtį.
O čia – bakst ir viskas, nebereikia nei laboratorijų, nei mokslo“, – ironizuoja profesorius.
Jis priduria, kad tikrinant nitratų koncentraciją net namudiniais įrankiais, reikėtų prieš atliekant matavimus nuimti keletą viršutinių kopūsto lapų, mat ant jų susikaupę nešvarumai gali nulemti didelius netikslumus. Taip pat mėginį tinkamai paruošti.
A.Žilinskas atkreipia dėmesį, kad internete pirkti matavimo prietaisai kelia nemažai klausimų – kokios laboratorijos juos sertifikuoja, kokiu principu veikia jų mechanizmai.
„Ilgai vartojamą matuoklį būtina periodiškai sukalibruoti, kitaip nepavyks išvengti milžiniškų paklaidų ar netikslumų. Prietaisai kartais „nusimuša“ dėl įvairiausių dalykų ir dėl to pradeda rodyti visai ne tai, ką turėtų“, – įspėja A.Žilinskas.
Anksčiau perviršio nerasta
Prekybos tinklo „Lidl“, kuriame L.Karpavičius įsigijo garsųjį kopūstą, atstovė Lina Skersytė pabrėžė, kad įmonė nuolat tikrina parduodamų produktų kokybę.
„Parduotuvėse parduodamų vaisių ir daržovių tyrimai atliekami akredituotose išorinėse laboratorijose, kuriose tyrimus atlieka pagal aiškiai aprašytas ir akredituotas metodologijas, o po to yra gaunami teisiškai galiojantys rezultatai.
Naujausi atlikti pesticidų tyrimai baltagūžiuose kopūstuose buvo atlikti šio mėnesio pradžioje, produktas atitiko visus mūsų įmonės reikalavimus bei ES ir Lietuvoje galiojančias teisės normas. Analogiškas tyrimas buvo atliktas ir rugsėjo mėnesį“, – rašoma komentare.
L.Skersytės teigimu, parduotuvėse siūlomi švieži vaisiai ir daržovės atitinka itin griežtus reikalavimus, pavyzdžiui, maksimalus veikliųjų medžiagų likučių kiekis gali siekti tik trečdalį ES teisės aktais leidžiamo didžiausio kiekio.
Prietaiso instrukcijos neskaitė
15min susisiekus su įrašo autoriumi L.Karpavičiumi, jis aiškino matuoklį įsigijęs Vokietijoje per tarpininkus, nes Kinijoje esą galima gauti įvairių padirbinių.
Kalbėdamas apie matuoklio patikimumą, L.Karpavičius pats prisipažino žinantis, kad šis ne visuomet rodo patikimus duomenis.
„Šitas apratėlis jau bandytas lyginti su laboratoriniais tyrimais. Google pasirausus, ten galima rasti. Bet išvada buvo padaryta tokia, kad duomenys nesutampa, bet į kurią pusę nesutampa – neparašyta. Tik aptakiai parašyta, kad duomenys su laboratorija nesutapo“, – kalbėjo L.Karpavičius.
Įrašo komentaruose, jo autorius taip pat yra minėjęs, kad tokį nuokrypį nuo normos prietaisas parodė pirmą kartą.
Tačiau 15min jis paaiškino, kad anksčiau jį naudojęs tik savo daržo gėrybių kokybei tikrinti, todėl, esą, nenuostabu, kad daržovėse jokių nitratų atrasta nebuvo.
Skandalo kelti neplanavo
Politikas tvirtino, kad akcijos metu pasiūlyta itin gera kaina kopūstams jam iškart sukėlė įtarimų.
„Kodėl man kilo mintis, aš pamačiau akciją, pagalvojau, kad labai pigu. Iškart pamaniau, ar čia tik nebus kažkas tokio, susijusio nitratais.
Tada aš nusipirkau kopūstą grynai rauginimui ir pamačiau. Tada pradėjau žiūrėti daugiau, turiu pasakyti, kad nitratų radau ne visose daržovėse“, – prisiminė pašnekovas.
Taip pat „Lidl“ prekybos centre politikas vėliau įsigijo dar lietuviškų trumpavaisių ir ilgavaisių agurkų, obuolių ir ilgavaisį ekologišką agurką iš Lenkijos – ten jokio nitratų perviršio jo turimas matuoklis neaptiko.
Paminėjus, kad mokslininkai pataria prieš matuojant net namudiniu prietaisu, nuo kopūsto nuimti kelis viršutinius lapus, L.Karpavičius prisipažino to nedaręs.
„Visagalis“ prietaisas
L.Karpavičiaus įsigyto matuoklio gamintojo svetainėje pristatomi kelių skirtingų modelių įrenginiai.
Čia į akis krenta, kad vienam jų priskiriama netikėtai daug funkcijų. Jis, anot gamintojų, yra kartu nitratų detektorius vaisiams, daržovėms bei mėsai ir žuviai, taip pat geba matuoti vandens kietumą ir radiacijos lygį.
Tą komentuodamas Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius A.Žilinskas teigė, kad tokia matavimų gausa turėtų kelti įtarimą vartotojams, mat net laboratorijose tai yra atskiri tyrimai.
„Tai yra trys skirtingi matavimai – vandens kietumas matuojama vienu metodu, nitratų skaičius – kitu, o štai radiacija dar kitu. Nitratų koncentraciją ir vandens kietumą gal dar galėtų parodyti vienas ir tas pats prietaisas, nesakau, kad taip ir yra, bet tai nebūtų neįmanoma. O štai radiacija jau tikrai skiriasi – ten paremtas tyrimas visai kitais dalykais“, – kalbėjo specialistas.
Ne pirmas kartas
Skandalas apie tai, kad Lietuvoje parduodamose daržovėse ir vaisiuose esą aptiktas pavojingas nitratų perviršis, jau buvo kilęs 2019 metais.
Tuomet „Facebook“ puslapyje „Valgau tikrą maistą“ buvo dalinamasi nuotrauka, kurioje rodoma, kaip multifunkciniu matuokliu tikrinamas nitratų kiekis arbūze.
Plačiau skaitykite: Tūkstančiai feisbuko vartotojų dalinasi klaidinga informacija apie nitratus vaisiuose ir daržovėse
Greta nuotraukos esančiame įraše teigiama, kad trijuose iš 8 „Rimi“ ir „Lidl“ prekybos centruose tikrintų produktų viršijamas leistinas nitratų kiekis. Puslapio administratoriai 15min patikino, kad bandymai atlikti Lietuvoje.
Tuo metu komentuodama situaciją, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto skyriaus patarėja Eglė Petrokienė paaiškino, kad įvertinti, ar normatyviai yra viršijami, negalima.
Nitratų kiekis vaisiuose ir daržovėse Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nėra reglamentuojamas. 29 Bendrijos valstybės yra sutarusios tik dėl maksimalaus leistino nitratų kiekio 6 lapinių augalų rūšyse.
Tačiau net ir šiose leistinas nitratų kiekis keliasdešimt kartų viršija pateikiamus paplitusioje nuotraukoje.
Pavyzdžiui leistinas nitratų kiekis špinatuose siekia 3500 mg NO3/kg, šviežiose salotose iki 5000 mg NO3/kg, o sėjamosiose gražgarstėse iki 7000 mg NO3/kg. „Valgau tikrą maistą“ įraše tragišku įvardijamas 300 mg NO3/kg siekiantis nitratų lygis.
Gyvybei pavojaus nekelia
E.Petrokienės teigimu, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai nustatė, kad rizika sveikatai dėl per didelio nitratų kiekio, gauto vartojant vaisius ir daržoves yra minimali, o ją atsveria tų pačių produktų vartojimo nauda.
„Lietuvoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse nustatomų nitratų kiekių tyrimų duomenys rodo, kad normaliomis sąlygomis įprastai besimaitinančiam žmogui fiziškai neįmanoma per parą suvalgyti tokio daržovių ar vaisių kiekio, kad susidarytų sveikatai galinti būti žalinga nitratų dozė“, – aiškino VMVT maisto skyriaus patarėja.
Vis dėlto Lietuvos prekybos centruose pardavinėjamus vaisius ir daržoves rekomenduojama prižiūrėti papildomai. VMVT pataria maistą kruopščiai nuplauti, nulupti odelę. Nitratų skaičių sumažinti galima maistą verdant ar kepant.
Savaime nitratai nėra kenksmingi. Tai azoto junginiai, kurie susidaro mineralizuojantis organiniams junginiams. Augalams tokios azotinės medžiagos yra būtinos ir jas vaisiai ir daržovės gauna iš dirvožemio. Kiekviename augale yra natūralus kiekis nitratų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Mokslininkų teigimu, internete plintantys nitratų matavimai namudiniais prietaisais nėra atlikti tinkamai, todėl jų rezultatai nėra patikimi, taip pat klausimų kelia pačių prietaisų patikimumas, galima paklaida.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
