Ar tikrai Lietuvoje oro užterštumo normos viršijamos 2-3 kartus?

Lietuviškas interneto puslapis 77.lt, prisistatantis pirmąja šalyje decentralizuota platforma, neseniai publikavo tyrimu pavadintą tekstą. Jo pavadinimas skelbia, kad Lietuvoje užteršto oro normos viršijamos 2-3 kartus.

Ekrano nuotr. iš 77.lt/Niekur Lietuvoje oro taršos normos neviršijamos 3 kartus

Publikacijoje taip pat teigiama, kad oro kokybė Lietuvoje gerėja, tačiau vis dar neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų.

Portalas 15min pasidomėjo, ar šie teiginiai atitinka tikrovę.

Skaičiai mažesni

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Solveiga Pajarskienė 15min patikino, kad straipsnyje nurodomi skaičiai nėra visiškai teisingi.

PSO nuo 2021 m. nustatė griežtesnes oro taršos gaires, nei šiuo metu yra galiojančios Lietuvoje ir Europos Sąjungos (ES) normos.

Ji pažymėjo, kad miestų oro užterštumas kasmet varijuoja, nes priklauso nuo skirtingų taršos šaltinių, meteorologinių sąlygų, vietovės. Taip pat svarbu suvokti, kad oro taršą vertinti sudėtinga, kadangi ji labai stipriai priklauso nuo konkrečios vietos.

Visgi ekspertės pateikti skaičiai nesutampa su nurodytais straipsnyje. Pasak jos, šie skaičiai dalyje vietovių yra žemesni.

„Vertinant 2022 m. oro kokybės rodiklius mūsų šalies miestų oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse – Vilniuje Lazdynuose ir Žirmūnuose, Kaune Petrašiūnuose ir Noreikiškėse, Klaipėdoje Šilutės pl., Naujojoje Akmenėje, vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija siekė 6,2-12,6 mikrogramo kubiniame metre, kaimo foninėse – Aukštaitijos ir Žemaitijos – stotyse siekė 5,1-7,3 µg/m3 (PSO rekomenduojama norma – 5 µg/m3).“

Kietosios dalelės (KD) būna stambios (KD10), kurių aerodinaminis skersmuo mažesnis už 10 μm (mikronų), ir smulkios (KD2,5), kurių aerodinaminis skersmuo mažesnis už 2,5 μm.

„Tad smulkesnės frakcijos kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija, išskyrus kaimo foninę Aukštaitijos stotį, buvo didesnė nei PSO gairėse nustatyta riba šiam teršalui ir ją viršijo 1,24-2,52 karto, o vietomis – 2-2,5 karto“, – teigė S.Pajarskienė.

Iš to galima padaryti išvadą, kad dramatiška cituoto straipsnio antraštė nėra visiškai teisinga. Pasak ekspertės, oro taršos lygis neviršijamas daugiau nei 2,5 karto, o didesnis tris kartus nėra jokioje teritorijoje.

Kai kuriose vietovėse nustatyta oro taršos norma tėra viršijama 1,2 karto.

Oro kokybė gerėja

S.Pajarskienės teigimu, šalyje oro kokybė gerėja, nors ir lėtai.

Pasak pašnekovės, jei vertinsime ilgesnį periodą, pavyzdžiui, 2003-2022 m., oro kokybė beveik nekito arba buvo matoma nedidelė taršos mažėjimo tendencija Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Panevėžyje, Jonavoje ir Kėdainiuose.

Didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – buvo stebimas nedidelis taršos mažėjimas. Tiesa, individualių namų rajonuose ir intensyvaus eismo gatvėse oro kokybės tyrimų stotys fiksavo kietųjų dalelių padidėjimą.

Stebėjimai rodo, kad didžiausią įtaką oro taršai daro kietojo kuro deginimas energetikos įmonėse bei individualių namų ūkiuose ir transportas.

Aplinkos apsaugos agentūra savo puslapyje pateikia žemėlapį, kuriame galima patikrinti oro kokybę kiekvieną dieną.

Europos aplinkos agentūra taip pat renka oro kokybės duomenis, kuriuos gauna iš daugumos žemyno šalių.

Jų puslapyje taip pat matomas žemėlapis, kuriame yra nurodomas oro užterštumo lygis. Naudojantis šiuo žemėlapiu galima palyginti Lietuvos oro užterštumo lygį su kitomis šalimis.

15min verdiktas: iš dalies melas. Oro taršos lygis Lietuvoje neviršijamas daugiau nei 2,5 karto, o didesnis 3 kartus nėra jokioje teritorijoje. Kai kuriose vietovėse nustatyta oro taršos norma viršijama tik 1,2 karto.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.