Sureagavo ir Elonas Muskas
Vienas „Facebook“ vartotojas neseniai pasidalijo grafiku su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacija – Pasaulinės influenzos stebėsenos ir atsako sistemos (Global Influenza Surveillance and Response System, GISRS) statistika.
Grafike matyti influenzos laboratorijos stebėsenos 2016-2022 m. duomenys. Pirmas dvi žiemas tirtas panašus skaičius gripo viruso mėginių – po maždaug 30 tūkst.
Vėliau šis rodiklis šoktelėjo ir tris žiemas viršijo 50 tūkst., tik visuomet įvairuodavo dominuojantys potipiai. Panašu, kad atsiradęs SARS-CoV-2 kuriam laikui nuslopino du B potipių (pavadinimais Victoria ir Yamagata) virusus.
Nors paprastai gripo atvejų žiemomis padaugėja ir tik šiltuoju sezonu jo aktyvumas nuslopsta, visų potipių linijos grafike išbuvo ties 0 ištisus 2020-uosius ir tik po to kilstelėjo aukštyn.
„Pažiūrėkite į oficialią PSO statistiką apie mirčių nuo įprasto gripo, – pakomentavo internautas. – Pasirodo, per COVID epidemijos įkarštį gripu beveik niekas neužsikrėtė.
Kur dingo gripas? Pasirodo, dabar pradejo listi, nes dauguma serga (kalba netaisyta – red. past.).
„Facebook“ vartotojas klaidingai nurodė, kad grafike atvaizduotas mirčių nuo sezoninio gripo skaičiaus pokytis. Mirtys čia visai neminimos, iš jo galima įvertinti nebent gripo atvejų pokyčius bėgant laikui.
Šį grafiką ne tik pastaruoju metu, bet ir pernai aktyviai platino įvairių socialinių tinklų vartotojai. Lietuvio pasidalytas grafikas pernai pavasarį pasirodė vienoje „Twitter“ (dabar „X“) paskyroje, tai galima suprasti iš vandens ženklo. Per pusantrų metų šis įrašas peržiūrėtas 8,4 mln. kartų. Pats dabartinis socialinio tinklo savininkas Elonas Muskas į jį sureagavo lakonišku komentaru: „Geras klausimas“.
Ne vienas internautas bandė įteigti, esą sumenkęs influenzos viruso aktyvumas per pandemiją statistikoje patvirtina, kad gripas klaidingai diagnozuojamas kaip COVID-19. Vieni aiškino, esą „gripo skaičiai buvo paversti COVID statistika“, kiti sarkastiškai svarstė, ar gripas buvo visai išnaikintas, ar tiesiog „prekės ženklas buvo pakeistas į COVID“.
Tai esą rodo susirgimų skaičiai. Gripo atvejų iki pandemijos buvo registruojama po 29-45 mln. per sezoną, pirmą žiemą su naujuoju koronavirusu – 35 mln. Per 2020-2021 m. sezoną buvo užregistruota tik 1,5 tūkst. susirgimų gripu, kai COVID-19 atvejų – 32 mln.
Bet čia nėra nieko keisto ar apgaulingo – tokių statistikos šuolių priežastis tikrai buvo pandemija ir gripo viruso prigimtis.
Saugojosi nuo COVID-19, apsisaugojo ir nuo gripo
Internautai dalijasi tikru grafiku – tai išties yra GISRS statistika, kurią galima panagrinėti įvairiais pjūviais. Tačiau patys šie skaičiai neatskleidžia jokių sąsajų su COVID.
Kaip JAV faktų tikrinimo tinklalapiui „FactCheck“ paaiškino PSO atstovas spaudai, abiejų ligų stebėsenos ir testavimo sistemos – skirtingos. Mat ir ligos skirtingos.
Pandemijos pradžioje koronaviruso infekcija buvo lyginama su gripu, mat dalis požymių išties panašūs, o kai kurie pacientai COVID-19 persirgo lyg sezoninį gripą. Bet tai yra skirtingos ligos: vieną sukelia SARS-CoV-2, kitą – įvairių tipų influenzos virusai. Pastarieji plinta daugiausiai oro lašeliniu būdu, panašiai kaip ir SARS-CoV-2.
Bet pastarasis, atrastas 2019 m. pabaigoje, yra kur kas labiau užkrečiamas ir nusinešė kur kas daugiau gyvybių nei sezoninis gripas.
Kaip tik tai, kad abu užkratai plinta panašiu būdu, turėjo įtakos gripo atvejų sumažėjimui.
Į šią tendenciją dėmesį taip pat atkreipę mokslininkai nurodė, kad pastarosios ligos plitimą sustabdė kaukių dėvėjimas, atstumo nuo kitų laikymasis, apribotas bendravimas, didesnė higiena, paviršių dezinfekavimas ir kiti veiksmai.
Nors jie buvo rekomenduojami kaip padedantys išvengti COVID-19, dar stipresnį efektą turėjo saugantis gripo viruso. Mat jis ne taip lengvai perduodamas iš žmogaus žmogui, tad, imantis papildomų apsaugos priemonių, sustabdomas dar geriau.
Be to, SARS-CoV-2 buvo naujas, žmonių organizmui „nepažįstamas“ virusas. Todėl jam, nesutinkant nei natūralaus, nei dirbtinai sukurto pasipriešinimo (turimo ar skiepais sukurto imuniteto), buvo nesunku plisti, paaiškino Prinstono universiteto epidemiologė Rachel Baker.
Gripui visuomenės jau turi natūralų imunitetą. Ilgus metus jos buvo veikiamos įvairių jo viruso padermių, daugelis žmonių gripu jau yra persirgę, tad jam užkrėsti sunkiau.
Mažiau kelionių – blogiau virusui
Beje, mokslininkai nustatė, kad per šį gripo „išnykimą“ tikrai išnyko viena jo atmaina – B/Yamagata, pirmą kartą aptikta Japonijoje praėjusio amžiaus 9-ojo deš. pab.
Šio amžiaus pradžioje ji tapo dominuojančia Šiaurės Amerikoje, bet pasirodė, kad 2020 m. jos tiesiog nebeliko.
Ekspertai spėja, kad, be minėtų priežasčių – kovos su COVID-19 priemonių – tam ypač daug įtakos turėjo stipriai sumažėjęs žmonių mobilumas.
Mat anksčiau gripo virusas, keičiantis sezonams, judėdavo iš šiaurės pusrutulio į pietinį ir atgal, taip užkrėsdamas vis naujus žmones, keisdamasis ir išgyvendamas. Nutrūkus perdavimo grandinei baigėsi ir jo gyvavimo ciklas.
Viliamasi, kad kartu pavyks išnaikinti ir kitas influenzos viruso B tipo atmainas.
15min verdiktas: melas. 2020-2021 m. gripo atvejų tikrai buvo drastiškai sumažėję. Bet taip įvyko ne dėl to, kad jie buvo registruojami kaip COVID-19, o dėl priemonių, kuriomis buvo saugomasi nuo pastarosios ligos. Kadangi abiejų užkratai plinta panašiai, poveikis buvo tas pats, tik nuo gripo apsaugojo dar labiau, nes jo virusas ir šiaip sunkiau perduodamas iš žmogaus žmogui.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.