Mintys – „visaverčio maisto kaubojaus“
Ilgu įrašu apie ligas ir sveikatą neseniai pasidalijo „Facebook“ vartotoja, prisistatanti tik vardu, bet nuolat skelbianti įrašus apie sveikatą, įvairius vaistus, ypač pagamintus iš vaistažolių, maisto papildus, mitybą ir pan.
„Ar žinojote, kad 1891 m. buvo tik 7 ligos? – įrašas pradedamas retoriniu klausimu. – Buvo tik 12 vaistų ir visi jie buvo gaminami iš augalų.
Štai po 130 metų turime daugiau nei 10 000 oficialiai registruotų ligų, o naujų nuolat daugėja.“
Toliau seka samprotavimai apie farmacijos pramonę, kuri esą stato medicinos mokyklas, ir klausimai, kodėl daugėja sergančiųjų bei įvairių sveikatos problemų.
Kone identišką tekstą su tais pačiais skaičiais, tik anglų kalba, 2021 m. gegužę paskelbė „Facebook“ vartotojas ar vartotoja iš Pietų Afrikos. Šioje paskyroje taip pat gausu įrašų apie mitybą ir sveikatą. Tuo pačiu anglišku tekstu dalijosi ir ši moteris.
Po abiem pirmaisiais įrašais paminėtas, kaip galima suprasti, teksto autorius Donas Tolmanas. Jis savo tinklalapyje skelbiasi esantis visaverčio maisto kaubojus, propaguojantis detoksikaciją, teikiantis konsultacijas.
„Jau dešimtmečius padedu žmonėms suprasti savęs priežiūros ir savišvietos galią – rūpinimosi savimi, – teigia vyras. – Ir kai turi svarių priežasčių turėti požiūrį, kuris tiesiogiai prieštarauja valdžios nuostatoms, tampi šiek tiek maištingas.
-
Dengė, čikungunja: ar Lietuvoje jau yra pavojingas infekcijas platinančių uodų?
-
Skaiva Jasevičiūtė. Ar jus gydo internetiniai „medikai“?
-
Įdomioji istorija: žmonijos kova su mirtiniausiomis infekcijomis istorijoje prasidėjo nuo karvės
-
Gydytojas kardiologas: širdies ligos vis dar nusineša daugybę gyvybių – kaip rūpintis savo širdimi?
Per daugiau nei 40 metų, praleistų viešojoje erdvėje ir turint reikalų su gydytojais, medicinos grupėmis, mokslininkais bei dirbdamas su tūkstančiais žmonių, kuriuos nuvylė „sveikatos priežiūros“ sistema, supratau, kad apie 98 proc. to, ką daro ši pramonės šaka, yra daugiau žala nei nauda.“
Maro aukų jau VI a. – 100 mln.
Liga yra tam tikra nenormali būklė, neigiamai veikianti viso organizmo ar jo dalies struktūrą arba funkciją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su išoriniu sužeidimu. Ją gali sukelti išoriniai veiksniai, pvz., patogenai, arba vidiniai (pvz., imuninės sistemos) sutrikimai.
Žmonių atveju pavadinimas „liga“ dažnai vartojamas plačiau ir reiškia bet kokią būklę, kuri lemia skausmą, kančią, socialines problemas ar mirtį. Jis kartais taikomas ir sužalojimams, negaliai, sutrikimams, sindromams, infekcijoms, pavieniams simptomams, įprastų standartų neatitinkančiam elgesiui, netipiniam struktūros ir funkcijos pokyčiams apibūdinti.
Yra keturios pagrindinės ligų rūšys: infekcinės, nepakankamumo, paveldimos ir fiziologinės ligos. Jos skirstomos ir kitaip, pavyzdžiui, į užkrečiamąsias bei neužkrečiamąsias.
Ligos nėra šių laikų fenomenas. Perėjimas nuo medžiotojų-rinkėjų prie agrarinių visuomenių paskatino infekcinių ligų plitimą tarp žmonių. Besiplėtojanti prekyba tarp bendruomenių sustiprino žmonių ir gyvūnų sąveiką, todėl palengvino zoonozių patogenų perdavimą.
Augantys miestai, išsiplėtusios prekybos teritorijos, padažnėjusios kelionės, dėl išaugusio žmonių skaičiaus sustiprėjęs ekosistemų poveikis sudarė sąlygas vis naujoms infekcinėms ligoms rastis. Tam įtakos turėjo ir klimato pokyčiai.
Kai kurios pavojingos ligos buvo paplitusios jau Antikoje ir ankstyvaisiais viduramžiais. 541-543 m. maras Romos imperijoje, ypač jos sostinėje, nusinešė 100 mln. gyvybių. Cholera iki 1817 m. buvo endeminė (paplitusi tik tam tikroje vietovėje) Azijos liga, bet tuomet ėmė sparčiai plisti Indijoje, Rusijoje ir kituose kraštuose.
Pradėjau mintyse vardyti man žinomas ligas, kurios egzistavo XIX a. pabaigoje. Suskaičiavau gal 45 ar 50.
Pirmoji influenzos viruso sukelta pandemija, mokslininkų manymu, kilo 1510 m. Rusiškasis gripas, siautęs 1889-1893 m., buvo pirmoji detaliai dokumentuota pandemija. Net esama svarstymų, kad tai galėjo būti pirmoji koronaviruso pandemija.
XVIII a. viena mirtiniausių ligų JAV buvo raupai, greičiausiai atkeliavę su britų imigrantais arba vergais iš Afrikos. Esant antisanitarinėms gyvenimo sąlygoms, siautė vidurių šiltinė. Tokiomis sąlygomis dažnai pasižymėjo karinės stovyklos, ypač per pilietinį karą (1861-1865 m.), tad ši liga pradėta vadinti „stovyklų karštlige“.
Panašiai buvo su dizenterija, XVIII-XIX a. dažnai pasitaikydavusia liga. Ją dažniausiai sukeldavo bakterijos arba parazitai, atsirandantys prastose sanitarinėse sąlygose, užterštame maiste ar vandenyje, tad šis negalavimas ypač dažnai kamavo per Pilietinį karą.
XVIII-XIX a. lengvai plito mirtinas tymų virusas. Tuo metu JAV pietuose, kur buvo šiltesnis ir drėgnesnis klimatas, pasitaikydavo maliarijos atvejų. Dar viena uodų platinama liga – geltonasis drugys, kurios epidemijų JAV tais laikais buvo net kelios.
Prieš du šimtmečius su atvykėliais iš Europos vidurių šiltinė pasiekė ir Naująją Zelandiją. Taigi net gerokai anksčiau nei „Facebook“ įraše nurodyti metai ne tik žmones kamavo daugiau pavojingų ligų, bet ir jos buvo plačiai paplitusios.
Seniausiam receptui – 4,5 tūkst. metų
Aukščiau paminėtos devynios ligos, siautusios ir iki 1891 m. Netikslus ir teiginys, kad tuomet buvo tik 12 vaistų, o visi jie buvo gaminami iš augalų.
Pirmasis žinomas receptas buvo išrašytas maždaug 2 400 m. pr. m. e. Mesopotamijoje. Ant molio lentelės buvo aprašyti kompresų, tepalų ir ploviklių gamybos būdai – tam tikras medžiagas reikėjo ištirpinti vyne, aluje arba piene.
Ankstyviausias žinomas sudėtinių vaistų paminėjimas datuojamas VI a. pr. m. e. Tai buvo „Sushrata Samhita“, klasikinis sanskrito tekstas apie chirurgiją ir vienas iš trijų pagrindinių Ajurvedos (Indijos tradicinės medicinos) tekstų.
Taip pat skaitykite: Vaistinės istorija: nuo žolelių, miltelių, nuodų iki patentuotų vaistų ir gydytojų konsultacijų
XVII a. pr. Vakaruose jau veikė vaistininkų gildija. Suprantama, kad net tuo metu ne visi naudojosi profesionalų pagalba, kaip ir maitinosi ne restoranuose, o namie. Tad daugiausia žmonės gydėsi tuo, ką galėdavo rasti savo aplinkoje – vaistažolėmis, savos gamybos vaistais, tam tikrais maisto produktais.
Bet sakyti, kad anksčiau visi vaistai buvo gaminami iš augalų, neteisinga. Juoba kad Viduramžiais žolininkai net buvo laikomi pavojingais, pagonimis, buvo raginama gydytis tiesiog meldžiantis.
„Suskaičiavau 45 ar 50“
„USA Today“ portalo faktų tikrintojai pernai kelių ekspertų paprašė paaiškinti, ar prieš maždaug 130 metų tikrai būta vos septynių ligų.
Oksfordo universiteto medicinos istorijos profesorius Markas Harrisonas cituotą įrašą „Facebook“ įvertino kaip „labai klaidinantį“.
1890 m. buvusios tik maždaug septynios ligos, kurių mikroskopinės priežastys – nustatomos mikroskopu, pavyzdžiui, ištyrinėjus ląsteles, – buvo išsiaiškintos. Pavyzdžiui, cholera, tuberkuliozė. Kitų gerai žinomų ligų – raupų, gripo, vidurių šiltinės – pagrindinės priežastys dar nebuvo žinomos.
Harvardo medicinos mokyklos pasaulinės sveikatos ir socialinės medicinos profesoriaus daktaro Scotto Harriso Podolsky teigimu, nors ligų kategorijos nuolat kinta, 1891-aisiais medikai tikrai žinojo daugiau nei septynias ligas.
Johno Hopkinso universiteto įkūrėjas Williamas Osleris po metų išleido knygą „Medicinos principai ir praktika“. Jos turinyje minima kur kas daugiau nei septynios ligos.
Jeilio universiteto medicinos istorijos profesorė Naomi Rogers taip pat pažymėjo, kad knygos gali padėti atsekti žinias apie ligas. Tuo metu jau buvo išspausdintas ne vienas medicinos žodynas.
Septynios ligos, anot jos, nėra teisingas skaičius: „Pradėjau mintyse vardyti man žinomas ligas, kurios egzistavo XIX a. pabaigoje. Suskaičiavau gal 45 ar 50.“
Profesoriai kaip klaidinantį įvertino ir palyginimą, kad prieš gerą šimtmetį buvusios vos kelios ligos, o dabar jų jau keliolika tūkstančių.
„Tiriame ligų, kurios tikriausiai egzistavo šimtmečius, priežastis, pvz., genetines, – pažymėjo S.Harrisas Podolsky. – Taip pat atrandame naujų infekcinių ligų, nes natūralu, kad evoliucionuoja nauji virusai ir pan. Bet daugelio ligų masiškai sumažėjo, pavyzdžiui, poliomielito, vidurių šiltinės, maro, o raupų kaip laukinės ligos nebėra.“
N.Rogers paaiškino, kaip ligų mikrobų teorija – atrasta ir išpopuliarinta 1850-1920 m. – padėjo mokslininkams suskirstyti bei suprasti įvairias ligas. Pavyzdžiui, nebegalima ligos vadinti tiesiog „karščiavimu“, nes dabar šis simptomas siejamas su daugybe priežasčių.
Kiek šiandien galima suskaičiuoti ligų, priklauso nuo joms apibrėžti naudojamo rodiklio. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, esama daugiau kaip 10 000 monogeninių – kurias lemia tik vienas genas – ligų.
Dienraštis „The Washington Post“, dar anksčiau tikrindamas panašų teiginį, paskelbė, kad yra tūkstančiai ligų ir apie 500 vaistų.
15min verdiktas: iš dalies melas. Teiginys, kad 1891 m. buvo tik septynios ligos, o dabar jų yra 10 tūkst. ir toliau daugėja, yra iš dalies klaidingas. To meto gydytojai žinojo apie kur kas daugiau ligų, tai patvirtina anuo metu spausdinta medicinos literatūra.
Galima sakyti, kad žinota mažiau ligų nei dabar, nes jų sukėlėjai dar nebuvo nustatyti, bet tai nereiškia, kad jos neegzistavo. Šiandien patvirtintų ligų skaičius skiriasi priklausomai nuo taikomų kriterijų, nors Pasaulio sveikatos organizacija mini 10 tūkst.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
