Išsigando skaitmeninių pinigų
Jau kelias savaites įvairiuose socialiniuose tinkluose platinamas minutės trukmės vaizdo įrašas, kuriame Ch.Lagarde kalba apie klimato krizę ir kokių veiksmų dėl to ECB ketina imtis.
„Praėjusių metų potvyniai, sausros ir miškų gaisrai parodė, ko reikės tikėtis ateityje, – pabrėžia ji. – Karštesnis klimatas ir gamtos praradimai keičia mūsų ekonomiką bei finansų sistemą.
ECB turime suprasti šį pokytį, kad užtikrintume finansinį stabilumą ir vykdytume kainų stabilumo mandatą.
Savo naujame klimato ir gamtos plane daugiausia dėmesio skiriame šiems trims dalykams: „žaliam“ perėjimui (prie klimatui palankesnės ekonomikos – red. past.), didėjančiam fiziniam klimato kaitos poveikiui ir gamtos praradimų bei nykimo rizikai.
Tirsime poveikį ekonomikai ir finansų sistemai. Tai padės tobulinti mūsų modelius. Taip pat stengsimės sumažinti anglies dvideginio pėdsaką visame, ką darome, nuo banknotų iki bankų priežiūros.“
Internautų dėmesio sulaukė paskutinis sakinys, ypač žodžiai apie banknotus.
„Girdėjot!!! Pinigų banknotai įvardijami kaip klimato kaitos pasaulyje viena iš priežasčių“, – sureagavo viena „Facebook“ vartotoja.
Kita pakomentavo plačiau: „Pinigų banknotai įvardijami kaip viena iš klimato kaitos pasaulyje priežasčių... Ch.Lagarde mano, kad dėl „klimato kaitos“ reikia pertvarkyti visą ekonomiką ir finansų sistemą pagal „žaliojo“ perėjimo prie „grynojo nulio“ (angl. Net Zero transition) principą, įskaitant būtinybę „mažinti anglies pėdsaką visame kame“, mažinti „viską, ką darome“.
Ch.Lagarde patikslino, kad tai reiškia, jog reikia spręsti visus klimato kaitos aspektus, pradedant banknotais ir baigiant bankų kontrolės...
CBDC rengiamas pasauliniam startui…“
Panašių reakcijų į ECB vadovės žodžius būta ir kitur internete bei kitose šalyse, daugelis kreipė dėmesį būtent į frazę apie pinigus. Net jei įrašas paskelbiamas be įvairių interpretacijų, komentatoriai paprastai diskusiją pakreipia tokia linkme. Įrašu aktyviai dalijamasi rusiškoje interneto erdvėje.
Karštesnis klimatas ir gamtos praradimai keičia mūsų ekonomiką bei finansų sistemą.
„Pasauliniam elitui niežti, kaip jie nori įdiegti CBDC. Pašalinus nesklandumus, jie bus naudojami kaip totalitarinis įrankis, tiesiog teisinantis kova su klimato kaita. Ch.Lagarde jus įspėja“, – tvirtina vienas autorius tinklalapyje „Substack“.
Vienas žmogus po jo tekstu replikavo: „O jie sakė, kad „Didysis perkrovimas“ („The Great Reset“) buvo kvaila sąmokslo teorija.“
Kitur Ch.Lagarde kalba susieta su pastaraisiais metais išpopuliarėjusia sąmokslo teorija, esą orai keičiami vyriausybių pageidavimu ir kad klimato kaita tėra natūralus arba pasaulinės valdžios kontroliuojamas procesas.
Nauja valiuta jau naudojama
Kai kuriuose įrašuose matomos raidės CBDC yra angliško pavadinimo central bank digital currency (centrinio banko skaitmeninė valiuta) santrumpa. Ji dar kartais vadinama skaitmenine bazine valiuta.
Tai yra skaitmeninė valiuta, kurią išleidžia centrinis, o ne komercinis bankas. Ji yra toks pat centrinio banko įsipareigojimas, išreikštas suverenia valiuta, kokie yra fiziniai banknotai bei monetos. CBDC primena kriptovaliutas, tačiau nuo jų skiriasi tuo, kad vertė yra fiksuota ir lygi atitinkamos šalies valiutos vertei.
Pagrindinės CBDC kategorijos yra mažmeninė ir didmeninė prekyba. Pirmu atveju ji skirta namų ūkiams ir įmonėms atlikti mokėjimus už kasdienes operacijas. Didmeninė CBDC skirta finansų įstaigoms ir veikia kaip centrinio banko rezervai.
9 šalys ir 8 salos, sukūrusios Rytų Karibų jūros valiutų sąjungą, jau naudoja CBDC. Dar 38 šalys ir Honkongas vykdo bandomąsias programas, 67 šalys ir 2 valiutų sąjungos CBDC analizuoja.
CBDC nuolat kritikuojama, nes esą „centralizuotai valdoma ir kontroliuojama yra prievartos bei kontrolės įrankis“, ji „leistų vyriausybei šnipinėti“ piliečius. Todėl ši valiuta jau pagimdė sąmokslo teoriją apie tariamą visuotinę kontrolę ir sekimą.
Banknotams naudoja tvarią medvilnę
Internete paieškojus informacijos pagal raktažodžius anglų kalba „Lagarde banknotai klimato kaita“ galima rasti nemažai įrašų apie ECB politiką ir veiksmus šioje srityje. Tačiau niekur neminima, kad ši institucija ar jos vadovė laikytų konkrečiai popierinius pinigus klimato krizės priežastimi, siūlytų jų visai atsisakyti arba įspėtų, kad tai jau daroma.
Diplomuota teisininkė, buvusi Prancūzijos ekonomikos, finansų ir pramonės ministrė, vėliau – Tarptautinio valiutos fondo vadovė, nuo 2019 m. einanti ECB prezidentės pareigas iškart paskelbė sieksianti, kad klimato kaitai bankas skirtų daugiau dėmesio, o aplinka taptų svarbia pinigų politikos formavimo dalimi.
2020-aisiais Ch.Lagarde įspėjo, kad nieko nedarymas dėl klimato yra pavojingas.
Šių metų sausį ECB išplatino pranešimą, kad daugiau dėmesio bus skiriama perėjimui prie žaliosios ekonomikos, klimatui ir su gamta susijusioms rizikoms. Apie tai įraše kalba ir jo prezidentė.
„Didėjantis klimato krizės poveikis ekonomikai ir finansų sistemai skatina imtis daugiau veiksmų, – rašoma pranešime. – ECB dar kartą patvirtina įsipareigojimą tęsti vykdomus veiksmus dėl besitęsiančios klimato kaitos ir reguliariai juos peržiūrės.“
Toliau detalizuota, kokių konkrečiai planų minėtose srityse turi centrinis eurozonos bankas.
Be kita ko, pažymėta, kad ECB pradės aštuntą Aplinkos valdymo programą, siekdamas padėti pasiekti 2030 m. anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus.
Banknotams naudojame 100 proc. tvarią medvilnę, uždraudėme banknotų atliekas išmesti į sąvartynus.
„<…> ECB darbas apims būsimos eurų banknotų serijos ekodizaino principus ir atsižvelgs į ekologinį pėdsaką kuriant skaitmeninį eurą“, – tai yra vienintelis banknotų paminėjimas. Pranešime nėra jokių įspėjimų, kad ketinama visai atsisakyti popierinių banknotų.
Birželio pradžioje sakydama kalbą Paryžiuje, pareigūnė detalizavo, kokių konkrečiai priemonių jau imtasi: „Mokėjimų srityje mažiname banknotų ir mokėjimo sistemų poveikį aplinkai. Banknotams naudojame 100 proc. tvarią medvilnę, uždraudėme banknotų atliekas išmesti į sąvartynus.
Esame įsipareigoję sumažinti savo pačių aplinkos pėdsaką. Nuo 2010 m. ECB taiko sertifikuotą aplinkosauginę valdymo sistemą, susijusią su jo veikla. Per pastaruosius dešimt metų elektros ir šildymo sąnaudas vienai darbo vietai sumažinome atitinkamai 30 proc. ir 49 proc.“
Nors banknotus norima pasitelkti teršalų išmetimams į atmosferą mažinti, Ch.Lagarde nesakė, kad jie yra klimato kaitos priežastis.
Šis procesas, susijęs su ilgalaikiu Žemės paviršiaus šilimu, kuris stebimas nuo ikiindustrinio laikotarpio (1850-1900 m.), yra sukeltas žmogaus veiklos. Jį daugiausia lemia iškastinio kuro deginimo, dėl kurio Žemės atmosferoje didėja šilumą sulaikančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Nei ECB, nei jo vadovė savo pranešimuose ar kalbose nėra minėję ir to, kad dėl klimato kaitos bus atsisakyta fizinių banknotų. Pavyzdžiui, apie tai neužsiminta banko informacijoje apie perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde nesakė, kad banknotai yra klimato kaitos priežastis ir kad, siekiant ją pristabdyti, bus atsisakyta fizinių banknotų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
