Atšalo pakėlus akcizą dyzelinui?
Naktis iš sekmadienio į pirmadienį buvo dar šaltesnė nei savaitgalis. Oro temperatūra pirmadienio rytą 20 laipsnių šalčio nepasiekė tik pajūryje. Šiaurės rytinėje šalies dalyje oro temperatūra nukrito iki 27-28 laipsnių šalčio. Zarasuose saulei tekant termometrų stulpeliai rodė net -28 laipsnių.
Tiesa, rekordiniu išlieka 34,3 laipsnių speigas – tiek Varėnoje buvo užfiksuota 1987 m. sausio 8 d.
Taip stipriai atšalus, dalis moksleivių galėjo neiti į mokyklą. Bendrojo ugdymo planai nustato, kad, jei oro temperatūra nukrenta iki 20 laipsnių šalčio, namie gali likti pradinukai ir penktų klasių mokiniai. Jeigu šaltis siekia -25 laipsnius ir daugiau, į mokyklą gali neiti ir vyresni mokiniai.
Jau prieš kurį laiką nusistovėjus žiemiškiems orams, socialinių tinklų vartotojai suskato dalytis gamtoje pastebėtų šalčio kūrinių vaizdais.
Jiems įkandin pasipylė įrašai, esą speigas paneigia mokslininkų įspėjimus apie klimato kaitą, kuri, be kita ko, pasireiškia vidutinės pasaulinės temperatūros kilimu.
Dar praėjusią savaitę vienoje „Facebook“ paskyroje pasirodė ironiškas komentaras, esą šalčiai ir pūgos į Lietuvą atėjo, „vos spėjo valdžiažmogiai pakelti akcizą kurui ir dujoms, kovodami su globaliu atšilimu“.
„Pakeltas akcizas jau veikia! <…> O dar medžius iškirto, kurie, pasak (aplinkos ministro Simono) Gentvilo šildo planetą, ir maišelius apmokestino, per kuriuos ežiukai miške praeiti nebegalėjo, – šaipėsi internautas. – Jei ir toliau taip kovos su klimato atšilimu, tai ir ledynmečio sulauksime.“
Sekmadienio vakarą, jau stipriau atšalus, tas pats „Facebook“ vartotojas pasidalijo trumpu vaizdo įrašu iš sniegu užversto kelio. Kaip galima suprasti iš girdimo paaiškinimo, jį iš mašinos nufilmavo lietuvis vairuotojas, įstrigęs nepravažiuojamame kelyje 65 km iki Švedijos pietuose esančios Malmės.
„Klimato atšilimas smogė visa jėga, – prie klipo parašė internautas. – Netikintiems mokslu paaiškinu: oras atšalo, nes šyla klimatas, kuo labiau šyla, tuo daugiau šąla. O procesas, kai šyla ir šąla, vadinasi klimato kaita <…>.
Abiem įrašais pasidalijęs galiūnas Žydrūnas Savickas prie pastarojo dar pakomentavo: „Klimatas labai šyla, reikia S.Gentvilui baigti kirsti miškus, nors kiek sustabdytų klimato šilimą“.
Šaltis – iš Skandinavijos
Kodėl taip atšalo, pakomentavo Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius.
Prieš savaitę prasidėjęs staigus orų atšalimas esą nebuvo netikėtas, jis prognozuotas dar gruodžio pabaigoje, kai virš šiaurinės Skandinavijos pradėjo stiprėti poliarinis anticiklonas. Neigiamas spinduliuotės balansas ir giedra orą dar labiau atvėsino.
Per kelias dienas sustiprėjęs ir išsiplėtęs anticiklonas ėmė „traukti“ orą iš Arkties baseino (Poliarinio Uralo ir Naujosios Žemės regiono) Karelijos, Suomijos, šiaurinės Švedijos ir Baltijos šalių link.
Todėl temperatūra nuo Karelijos iki Skandinavijos kalnų viršūnių Norvegijoje vietomis nukrito iki -40 laipsnių ir dar žemiau. Estijoje jau praėjusią savaitę vietomis atšalo iki -26-28 laipsnių.
Jau šeštadienį (kai buvo paskelbtas komentaras) mokslininkas įspėjo, kad šaltis dar sustiprės, mat anticiklonas iš Skandinavijos plėtėsi toliau į pietus ir pietryčius, debesuotumas mažėjo, pūtė nestiprus, bet žvarbus rytų – šiaurės rytų vėjas.
Tik nakčiai iš pirmadienio į antradienį G.Stankūnavičius prognozavo pokyčius – atsivers kelias oro srautams iš šiaurės vakarų.
„Ilgalaikių prognozių duomenys rodo, kad iki mėnesio vidurio bus šalta visoje Europoje, o antroje pusėje – daugiausia Skandinavijoje ir Baltijos regiono šiaurinėje dalyje, be to, ten vyraus ir sausesni orai. Visą sausio mėnesį stipraus atšilimo visoje šiaurinėje Europos dalyje neprognozuojama“, – rašė mokslininkas.
Pernai vasara baigėsi rugsėjį
G.Stankūnavičius sureagavo ir į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) paskelbtą 2023 m. orų, vidutinių sąlygų ir meteorologinių reiškinių suvestinę, kuri patvirtina klimato pokyčius.
„Peržvelgus pateiktas suvestines ir grafinę medžiagą – nieko labai stebėtino: metai buvo gerokai šiltesni už normą ir pagal šiltumą atsidūrė trečioje vietoje. Beje, kiti patys šilčiausi metai pasitaikė per pastarųjų penkerių metų laikotarpį (2020 ir 2019 m.).
Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas
Tiesa, ne visi mėnesiai praeitais metais buvo anomaliai šilti – didžiausią įtaką metiniam oro temperatūros vidurkiui turėjo žiemos (sausis, vasaris) ir vėlyvos vasaros (rugpjūtis, rugsėjis) mėnesiai. Čia – ne klaida, 2023 m. rugsėjis pagal terminius rodiklius atitiko meteorologinės vasaros sąlygas.“
Taip pat skaitykite: Pingvinas ant „Time“ viršelio nesiūlė ruoštis ledynmečiui: kažkas jį paredagavo
Mokslininkas priminė, kad pernai buvo gausu stichinių ir katastrofinių reiškinių: stipri kaitra, sausra, labai intensyvios liūtys, labai stambi kruša, labai stiprus škvalas, vėlyvos stiprios šalnos, pasikartojantys aukšti žiemos (šaltojo sezono) poplūdžiai upėse ir kt.
Paprastai meteorologinių reiškinių gausa pasižymi tropinės kilmės oro masės mūsų platumose. Jos turi žymiai didesnį energetinį potencialą, lyginant su poliarinėmis (vidutinių platumų) oro masėmis, nes savyje talpina daugiau drėgmės, yra šiltesnės ir nepastovesnės.
Liūtys, kruša, perkūnijos, škvalai būna intensyvesni, nes konvekciniai reiškiniai tokiose oro masėse galingesni, kamuolinių lietaus debesų viršūnės aukštesnės ir šaltesnės.
Per pastaruosius 12-15 metų tropinės kilmės oro masių advekcija (oro ir jo savybių kitimas dėl oro masių horizontaliosios pernašos) šiltuoju metų laiku tapo dažnesnė, todėl minėti ekstremalūs reiškiniai tampa dažnesni.
Orus painioja su klimatu
2022 m. gruodį, kai Lietuvą netikėtai užvertė sniegas, taip pat buvo aiškinama, neva klimato pokyčiai tėra kažkieno sugalvota afera. Tačiau daugybė kitų mokslininkų taip pat tvirtina, kad ekstremalių reiškinių daugėja būtent šylant klimatui, o užpernai, kaip ir šiomis dienomis, klimatas dar buvo supainiotas su orais.
Orai nusako sąlygas – temperatūrą, kritulius, debesuotumą ir pan. – konkrečiu metu konkrečioje vietoje. Jie gali pasikeisti po minutės, valandos, dienos. Klimatas yra vidutinis oras per ilgesnį laikotarpį – kelis dešimtmečius – ir gerokai didesnėje teritorijoje.
Orai tam tikru metu priklauso nuo konkrečios dienos ar savaitės atmosferos cirkuliacijos. Klimato kaita yra daugiamečių vidurkių pokytis. Jis paprastai būna gana stabilus, bent toks būdavo per visą žmonijos istoriją iki palyginti neseno laiko, kai jis ėmė keistis daugiausia dėl žmogaus veiklos.
Ir G.Stankūnavičius, ir portalo 15min kalbintas VU Klimato kaitos grupės narys, „Danske Bank“ klimato kaitos duomenų mokslininkas dr. Justinas Kilpys užpernai paaiškino, kad ekstremalius reiškinius gali nulemti klimato kaita, bet konkrečiu metu juos sukelia tam tikros oro sąlygos.
Taip pat skaitykite: Apsnigti suabejojo, kad klimatas keičiasi, bet pusnys neįrodo jokios aferos
„Žiemos Lietuvoje keičiasi labiausiai. Bet tai nereiškia, kad neturėsime šaltų orų, sniego, – tuomet sakė J.Kilpys. – Greičiausiai žiemomis dominuos rudeninis oras – kaip lapkritį. Bet bus ir šaltų savaičių. Lygiai taip pat su pavasariais. Bus daugiau pavasarių su šiltais orais.“
Statistika rodo, kad žiemos tampa vidutiniškai šiltesnės. Bet kartu patiriame ekstremalius orų svyravimus – ne tik po ilgo ir šilto rudens stoja šalta žiema, bet ir gali pasnigti gegužę, kaip nutiko 2021-aisiais ir 2020-aisiais, nors tąmet nors išvakarėse orai džiugino vasariška šiluma.
Taip pat skaitykite: Vietoj daržo – Kalėdų eglutės paieškos: tokie gegužės pokštai mokslininkų nestebina
Šiltėjanti atmosfera visų pirma lemia stipresnį garavimą ir virš vandenynų, ir virš sausumos, taigi daugiau drėgmės ir daugiau kritulių. Dėl to vasarą tikėtinos stipresnės liūtys, o žiemą – daugiau sniego per pūgas. Tai gruodžio pradžioje patyrė pietų Vokietija, kur dėl sniego net teko uždaryti Miuncheno oro uostą.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai užšalo į Klimato kaitos konferenciją turėjęs skristi lėktuvas?
Kad šalčiai ar stiprios pūgos žiemomis, kaip ir temperatūros žemumos vasaromis paneigia klimato kaitą, aiškina ir kai kurie kitų šalių gyventojai. Jų žurnalistai yra paneigę tokias interpretacijas.
Taip pat skaitykite: Ar delno dydžio kruša vidurvasarį tikrai reiškia, kad klimatas nesikeičia?
„Visuotinis atšilimas yra ilgalaikė tendencija, tačiau tai nereiškia, kad kiekvieni metai bus šiltesni nei ankstesni, – skelbia britų Karališkoji draugija. – Kasdien ir kasmet besikeičiantys orų modeliai ir toliau sukels neįprastai šaltas dienas ir naktis, žiemas ir vasaras, net kai klimatas šyla.
Klimato kaita reiškia ne tik pasaulinės vidutinės paviršiaus temperatūros pokyčius, bet ir atmosferos cirkuliacijos, natūralių klimato svyravimų dydžio ir modelių bei vietinių orų pokyčius. <…>Stipresni vėjai iš poliarinių regionų gali prisidėti prie retkarčiais šaltesnės žiemos.“
„Žiemos visame pasaulyje šyla, – taip pat rašoma „The Climate Reality Project“ tinklalapyje. – Tačiau šis atšilimas daug kur nebūtinai reiškia tradicinių žiemos orų pabaigą – bent kol kas ne. <…> Dėl atšilimo Arktyje srovė gali būti ne tokia stabili, todėl šaltas oras gali išsilieti į sritis, kurios nėra įpratusios matyti tokią žemą temperatūrą tokį ilgą laiką.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Speigas ar pūgos žiemą yra orų reiškiniai, nulemti anticiklonų, šalčio srovių ir kitų aplinkybių. Jie nereiškia, kad vidutinė pasaulinė temperatūra nekyla. Priešingai – tokius ekstremalius reiškinius ir jų dažnumą gali nulemti būtent klimato, kuris yra vidutinis oras per ilgą laiką, kaita.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
