Gąsdina, esą Lietuvos pilietybės nebeliks
Toks įrašas pasirodė vienoje „Facebook“ grupėje. „Paprastas klausimas: ar LR Konstitucija leidžia turėti papildomą kitą pilietybę?“ – paklausė jos narys ir pats leidosi į svarstymus, kokių pokyčių galima tikėtis.
„Aš kiek suprantu, tai referendumas dėl pilietybės išsaugojimo reikalingas dėl ES, todėl Seimas nori „prastumti“ referendumą, kad galėtų pakeisti LR Konstituciją pagal ES reikalavimus, kad paskui galėtų mus pilnai kontroliuoti – įpareigoti, kaip savo sąjungos piliečius.
Dabar šioje situacijoje LR Konstitucija saugo mus nuo ES biurokratų įpareigojimų ir panašiai, todėl, kad teisiškai tik pati ES sau prisirašė įstatymų, aktų, apibrėžimų ir panašiai.
O mes su jais nesutikom, tiksliau, ES nusistatė pati sau, kad mes esam jos piliečiai ir jų pilietybė yra viršesnė.
Todėl aš manau, jeigu įvyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, Seimas pertvarkys viską taip, kad mes tapsim „paklusnus“ ES piliečiais ir ateityje galim aplamai neturėti Lietuvos pilietybės, priklausomai nuo to, ką sugalvos ES. Tiksliau, mūsų LR Konstitucija, tada jau leis ES biurokratams daryti su mumis, ką nori (kalba netaisyta – red. past.)“.
Šis įrašas klaidina, nes ES pilietybės – tokios, kaip įsivaizduojame pilietybę, – nėra. Kitaip tariant, neįmanoma būti vien Bendrijos piliečiu (nors svarstymų, kad tai galėtų būti, esama), ji neišduoda atskirų pasų ir ši pilietybė pakeisti vienos ar kitos šalies pilietybės negali.
Būti ES piliečiu naudinga
ES pilietybė išties egzistuoja. Ją formaliai įteisino 1992 m. vasario 7 d. Nyderlandų mieste Mastrichte pasirašyta sutartis. Šis dokumentas turėjo didelį poveikį Europos integracijai, mat kartu įsteigė Europos Sąjungą (vietoj nuo 1957 m. gyvavusios Europos Ekonominės Bendrijos), nutiesė kelią eurui.
Tačiau ES pilietybė yra papildoma prie tos, kurią žmogus – vienos iš Bendrijos šalių pilietis – jau turi ir šios nepakeičia.
Jos nėra tapačios. Įvairiose šalyse gali skirtis pilietybės suteikiamos teisės ir numatomos pareigos, kurios kyla iš nacionalinių įstatymų. Jei vienos Bendrijos narės pilietis savo šalyje privalo ar gali daryti tam tikrus dalykus, kitoje šalyje piliečiams tai nebūtinai galios.
Bet esama teisių, kurios susijusios su ES pilietybe ir kurios galioja visiems jos piliečiams. Šias teises numato Bendrijos teisės aktai, todėl jos galioja visose narėse.
ES piliečiams leidžiama laisvai keliauti po Bendriją, gyventi, dirbti ir mokytis, teikti paslaugas kitoje jai priklausančioje valstybėje.
Jiems leidžiama laisvai prekiauti ir gabenti prekes, neribojamas ir kapitalo judėjimas. Galima net balsuoti ir kandidatuoti vietos rinkimuose, rinkti Europos Parlamento narius ne savoje (pagal pasą), o gyvenamoje šalyje.
Sveikatos paslaugas taip pat galima gauti bet kurioje ES narėje ir patirtos išlaidos gali būti padengtos. Panašiai ginamos vartotojų teisės – įsigijus nekokybišką prekę ar gavus netinkamą paslaugą, galima kreiptis dėl kompensacijos.
Bendrijos lygiu galioja ir tam tikri šeimos gyvenimą reglamentuojantys teisės aktai. Pavyzdžiui, galima tuoktis ir skirtis kitoje valstybėje. Vaikų išlaikymo įsipareigojimai taip pat neišnyksta persikrausčius į užsienį.
ES piliečiams galioja ir bendra diplomatinė bei konsulinė apsauga. Prireikus pagalbos šalyje, kur nėra savos valstybės atstovybės, galima kreiptis į kitos Bendrijos narės ambasadą arba konsulatą.
Pasą galima gauti ir už pinigus
Kiekvienos ES narės piliečiai yra ir ES piliečiai. Jais tampa ir žmonės, įgyjantys kurios nors Bendrijos narės pilietybę. Pastaroji suteikiama keliais atvejais (Bendrija šios srities, priešingai nei teigiama cituotame „Facebook“ įraše, nereguliuoja).
Bene paprasčiausias – mat jam tereikia šią teisę įrodančių dokumentų – būdas yra gauti pasą pagal kilmę. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lietuva, tokiu būdu pilietybę suteikia iki trečios kartos – vaikams, anūkams ir proanūkiams.
Dar vienas būdas įgyti pilietybę – natūralizacija. Tai įmanoma tam tikroje šalyje išgyvenus ir išdirbusiam tikrą laiką, mažiausiai – 5 metus. Be to, paprastai reikia išlaikyti kalbos, konstitucijos ar pan. egzaminą. Panašiai pilietybė gaunama ir dėl santuokos su konkrečios valstybės piliečiu.
Kai kurios valstybės pasą suteikia už tam tikro dydžio investicijas (pavyzdžiui, į nekilnojamąjį turtą, valstybės obligacijas) ar verslo sukūrimą jose.
Maltoje investavusi į nekilnojamąjį turtą mažiausiai 700 tūkst. eurų, pasą galima gauti po trejų metų. 750 tūkst. eurų investicija į vyriausybės obligacijas arba auka tam tikrai organizacijai į periodą sutrumpina iki metų.
Portugalijoje pirmiausiai reikia vadinamosios auksinės vizos. Ji suteikiama investavus į nekilnojamąjį turtą 500 tūkst. eurų (rečiau gyvenamose vietose – 400 tūkst. eurų), investavus į kompaniją ar pervedus į sąskaitą šioje šalyje 1 mln. eurų, įsigijus tokios pačios vertės akcijų, sukūrus 10 darbo vietų ir kai kuriais kitais atvejais. Ši viza garantuoja nuolatinį leidimą gyventi ir dar po 5 metų galima prašyti pilietybės.
Ispanijoje galioja panaši tvarka – už 500 tūkst. eurų investiciją į nekilnojamąjį turtą suteikiamas leidimas gyventi nuolat, dar po kurio laiko galima kreiptis dėl paso.
Graikijoje reikalaujamos investicijos tesiekia 250 tūkst., bet, norint tapti piliečiu, dar reikia 7 metus pragyventi šalyje.
Vokietijoje tam užtenka 6 metų, bet pirmiausiai reikia sukurti verslą, kuris neštų naudą šalies ekonomikai, kitaip tariant, sukurtų darbo vietų.
15min verdiktas: iš dalies melas. Netiesa, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo organizuojamas pagal ES reikalavimus (Bendrija šios srities nereguliuoja). Lietuvos piliečiai jau yra ES piliečiais, jais tapti nebereikia, bet vien ES piliečiais negalime būti, nes jie yra kurios nors Bendrijos narės piliečiai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
