Sausio 3 dieną EK priimtame reglamente nurodyta, kad nuo sausio pabaigos bus leidžiama pateikti rinkai užšaldytus, džiovintus ir miltelių pavidalo naminius svirplius (Acheta domesticus) kaip naują maisto produktą.
Iš jų turės būti pašalinta dalis riebalų.
Tačiau panikos skleidėjai nerimsta. Socialiniuose tinkluose pasirodė svarstymų, kad vabzdžių platinamomis ligomis galima bus užsikrėsti ar apsinuodyti jų suvalgius.
Pateikiamas net ištisas sąrašas susirgimų, tarp kurių puikuojasi net maras.
Kodėl atsirado poreikis tokiam maistui?
Edge Hill universiteto mokslininkų duomenimis, šiuo metu gyvulininkystei priskiriama bent 16,5 proc. visų išskiriamų šiltnamio dujų – maždaug tiek, kiek išskiria visas transporto sektorius.
Prognozuojama, jog iki 2050 metų šios emisijos turėtų padidėti dar 60 proc. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad mėsos industrija svariai prisideda prie klimato kaitos.
Siekdami suvaldyti gyvulininkystės sektoriaus poveikį klimato kaitai, mokslininkai ėmė ieškoti alternatyvų aprūpinti žmones organizmui būtinais baltymais.
Kirmėlės ir vabzdžiai toli gražu nėra naujiena lėkštėse. Jie laikomi geru riebalų, baltymų ir tam tikrų svarbių vitaminų šaltiniu.
100 g sausos žiogų, svirplių ar milčių lervų masės galima rasti net 56 g baltymų.
Palyginus su jautiena, džiovintuose vabzdžiuose yra daugiau mineralų, be to, didesnė dalis riebalų yra nesotieji, o pats vabzdžių auginimas sunaudoja mažiau vandens, ploto ir pašaro.
Gali būti naudojami ne visi vabzdžiai
Dokumentuose pabrėžiama, kad ne bet kokie vabzdžiai gali būti naudojami žmonių ar gyvūnų maistui.
Žmonių maistui ir gyvūnų pašarams galima naudoti juodosios plokščiamusės (Hermetia Illucens), didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor), malūninio juodvabalio (Alphitobius diaperinus) lervos bei dviejų rūšių svirpliai – naminis svirplys (Acheta domesticus) bei juostuotasis svirplys (Gryllodes sigillatus).
Pašarams papildomai leidžiama naudoti kambarinės musės (Musca domestica) lervas bei jamaikinius svirplius (Gryllus assimilis).
Dezinformacijos banga
Pasklidus žiniai apie leidimą naudoti tam tikros rūšies vabzdžius maisto produktų gamyboje, socialiniuose tinkluose atsirado daugybė veikėjų, ėmusių nepagrįstai gąsdinti interneto vartotojus neva sunkiomis tokio sprendimo pasekmėmis.
Imta tvirtinti, esą „vabalų maiste“ išvengti jau nebepavyks, o jau netrukus Lietuvos rinką užplūs alternatyvūs produktai, tad turėtume itin atidžiai skaityti etiketes, kad „neprisivalgytume vabalų“.
Nenurodyta ir tai, kad dokumentas buvo priimtas tik dėl vienos Vietnamo įmonės, o Lietuvoje maistiniai svirpliai nebėra naujiena – jie jau kurį laiką auginami, galima įsigyti su jais pagamintų produktų.
„Facebook“ socialiniame tinkle daugiau nei 200 pasidalijimų sulaukė įrašas, kuriame tvirtinama, kad nuo vabzdžių per maistą galima užsikrėsti įvairiomis jų platinamomis ligomis.
Tarp vardijamų susirgimų – botulizmas, niežai ir net maras.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto organinės chemijos profesorius Albinas Žilinskas pastebėjo, kad ne visus išvardytus susirgimus vabzdžiai išvis perneša, o ir maras jau senokai yra antibiotikais gydomas susirgimas, ne masinio naikinimo ginklas.
„Pavyzdžiui, niežai kyla dėl erkučių kontakto su oda, o ne suvalgius kokio vabzdžio. Vabzdžiai išvis neplatina maro, jie platina drugį, o marą platina žiurkės.
Pažiūrėjus į visas šiame įraše išvardytas ligas, iš esmės nei vienos iš jų valgomi vabalai neperneša.
Jei žmonės imtų ir pasiskaitytų, kas yra visos tos išvardytos ligos ir kaip jos plinta, tai suprastų, kad tokie gąsdinimai yra niekų niekai.
Pavyzdžiui, yra minima clostridium infekcinė žarnyno liga. Nežinančiam tai gali atrodyti baisus susirgimas, tačiau jis gali žmogų ištikti, jei šiam padauginus antibiotikų, ar kitų vaistinių preparatų, sutrinka žarnyno mikroflora“, – paaiškino maisto chemijos specialistas.
A.Žilinskas akcentavo, kad maisto pramonėje leidžiami naudoti vabzdžiai yra termiškai apdorojami, o aukštoje temperatūroje žūsta ligų sukėlėjai.
„Jie yra nuplaunami, kaip bet koks kitas maistas, termiškai apdorojami. Pavyzdžiui, botulinui išnykti net nereikia 100 laipsnių temperatūros“, – kalbėjo profesorius.
Rizikos kontroliuojamos
2018-aisiais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) publikavo mokslinę nuomonę apie naminio svirplio (Acheta domesticus) naudojimą žmonių maistui.
Nuomonėje pateiktos tikėtinos rizikos, tokios kaip aukšta mikrobiologinė tarša, sunkiųjų metalų kaupimasis biomasėje bei galimos alerginės reakcijos.
Mikrobiologiniam užterštumui suvaldyti yra taikomas griežtai kontroliuojamas terminis apdorojimas, o jo efektyvumas pagrindžiamas laboratoriniais tyrimais.
Sunkiųjų metalų kaupimasis taip pat kontroliuojamas technologinio proceso metu modeliuojant mitybos terpes.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
