Natrio bikarbonatas, paprastai vadinamas valgomąja soda, medicinoje plačiai naudojamas kaip antacidinė priemonė skrandžio rūgštingumui ir kitoms ligoms gydyti.
Tačiau interneto erdvėje vis dažniau atsiranda tvirtinimų, neva soda gali tapti vaistu nuo sunkių ligų, įskaitant onkologines.
Ištirta teorija
Kai kuriuose tyrimuose išties buvo nagrinėjama, ar natrio bikarbonatas galėtų būti naudojamas siekiant pakeisti navikų pH lygį, kurie, kaip parodė tyrimai, klesti rūgščioje aplinkoje. Natrio bikarbonatas yra šarminis, t. y. mažina rūgštingumą.
Mokslininkų svarstymu, mintis, kad soda gali turėti įtakos vėžiui, kilo dėl to, kad auglių pH skiriasi nuo kitų kūno ląstelių pH.
Jungtinės Karalystės (JK) Vėžio tyrimų institutas įvertino teiginius, kad natrio bikarbonatas „gali paveikti vėžį, persodintą pelėms arba laboratorijoje auginamoms ląstelėms, neutralizuodamas auglį supančios mikroaplinkos rūgštingumą“.
Vėžio tyrimų instituto publikacijoje aiškinama, kad pakeisti viso organizmo pH balansą nėra taip paprasta, o dideli maistinės sodos kiekiai gali būti nuodingi.
Tekste akcentuojama, kad nėra paskelbtų klinikinių tyrimų, kuriuose soda būtų vertinama kaip vėžio gydymo priemonė, todėl nėra įrodymų, pagrindžiančių tokios savigydos veiksmingumą.
2020 m. publikuotame moksliniame apžvalginiame straipsnyje taip pat buvo nagrinėjamas natrio bikarbonato, kaip „buferinės terapijos“ formos, naudojimas naviko rūgštingumui mažinti, tačiau įspėjama, kad „nėra pakankamai klinikinių įrodymų, patvirtinančių, kad įprastinę priešvėžinę terapiją būtų galima pakeisti vandeniu su maistine soda“.
Pseudomoksliniai mitai
Biomedicinos mokslų daktaras, onkoimunologas Marius Strioga, 15min komentuodamas situaciją paaiškino, kad maistine soda neįmanoma pakeisti viso organizmo rūgščių ir šarmų balanso.
„Organizmo terpės šarminimas yra toks labai slidus ir neapibrėžtas terminas. Tarkime kraujo pH yra labai siauros ribos – nuo 7,35 iki 7,45, jei kraujas šarmėja arba rūgštėja, tai reikalauja koregavimo. Bet kokie nuokrypiai į šarmėjimo ar rūgštėjimo pusę sutrikdo kūno funkcijas.
Visiškas pramanas yra tai, kad vartodami sodą galėtume pakeisti viso organizmo pH. Geriant sodą, net ir dideliais kiekiais, didžiąją jos dalį neutralizuoja skrandžio rūgštis“, – paaiškino medikas.
Jis pridūrė, kad išgėrus didelį kiekį sodos, ypač jei yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dėl vykstančios reakcijos tarp skrandžio rūgšties ir sodos (natrio hidrokarbonato), gali išsiskirti dideli kiekiai CO2, kuris ištempia skrandžio sieneles ir retais atvejais tai gali baigtis skrandžio plyšimu.
Taip pat dideli valgomosios sodos kiekiai gali būti pavojingi inkstų ligomis sergantiems asmenims – siekiant palaikyti pastovų kraujo pH hidrokarbonato perteklių šalina inkstai. Tuo atveju, jei jų funkcija sutrikusi, šis papildomas darbas gali dar apsunkinti jų veiklą.
Tikėtina, kad gydymo soda šalininkai šiek tiek nugirdo apie onkologinių ligų kilmę, tačiau interpretavo tai savaip.
„Taip, vėžys yra rūgštus, jeigu žiūrėtume į jo medžiagų apykaitos pakitusį metabolizmą. Organizme vyksta patologiniai dalykai, vadinamas Warburgo efektas, dėl kurio gaminasi dideli kiekiai pieno rūgšties. Tai taip, ta terpė yra palanki navikui, jis prie jos prisitaikęs, tuo pačiu ji nepalanki imuninėms ląstelėms.
Keičiant navikinio audinio terpę, mažinant rūgštingumą, galima sutrikdyti vėžio aplinką. Bet tai padaryti geriant sodą yra neįmanoma“,– paaiškino ekspertas.
Pasak M.Striogos, gydant onkologinius suirgimus, net atsižvelgiant į tai, kad navikai klesti rūgštinėje terpėje, reikėtų keisti naviko medžiagų apykaitą, stabdyti priežastį, dėl kurios ta terpė jame yra rūgšti.
Tai tikrai nėra valgomoji soda, nes ją vartojant skrandžio rūgštys neutralizuoja ją. Tai tiesiog žmogus atsirūgsta ir tiek tos naudos.
Bandė švirkšti ir į navikus
Vėžio gydymo maistine soda pradininku tapo italas Tullio Simoncini.
Jis siūlydavo pacientams gerti sodą, taip pat švirkšdavo jos tirpalus tiesiai į navikus.
Tačiau tai nesibaigė geruoju – pacientai mirdavo vienas po kito, o pats „specialistas“ buvo nuteistas 5 metus kalėti už tai, kad sukėlė onkologinio paciento, „gydyto“ šiuo metodu, mirtį .
M.Strioga pabrėžė, kad nors onkologinių auglių aplinkos terpė tikrai yra rūgštinė, tačiau neįmanoma pakeisti selektyviai tik naviko pH, nekeičiant viso organizmo balanso, o to neįmanoma padaryti geriant sodą.
„Mokslininkai ieško būtent tų selektyvių metodų, kurie būtų veiksmingi, atsižvelgiant į navike vykstančius procesus, kurie ir baigiasi tuo parūgštėjusiu pH. Taip būtų sutrikdoma pati priežastis, dėl ko navikas susikuria tą rūgščią terpę.
Tačiau tai tikrai nėra valgomoji soda, nes ją vartojant skrandžio rūgštys neutralizuoja ją. Tai tiesiog žmogus atsirūgsta ir tiek tos naudos“, – paaiškino specialistas.
15min verdiktas: melas. Maistinė soda negydo onkologinių susirgimų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
