Herbe nepatinka niekas
Abejones dėl dabar visur matomo Vyčio autentiškumo iškėlė viena „Facebook“ vartotoja. Ji neseniai pasidalijo savo pačios dvejų metų senumo įrašu, kuriame piktinosi tariamai neteisingu herbo piešiniu.
„Arvydas Každailis (jis masonas?) iškraipė mūsų tikrąjį vytį ir valstybės tarnautojai neslepia naudodami jį visur, – dar 2023 m. piktinosi internautė. – Ar čia norima perrašyti istoriją, kam?
Mieli politikai jūs darote tą patį, nejau nežinoti koks yra tikrasis (būtų gėda nežinot), ar tą irgi darote sąmoningai?
LRK (Konstitucijoje – red. past.) parašyta koks yra vytis (kalba netaisyta – red. past.)“
Moteris anuomet paskelbė paveiksliuką, kuriame sugretinti du skirtingi Vyčiai – iš prezidento vėliavos ir kiek kitoks, kurio žirgas joja dešinėn. Greta paaiškinta, ką reiškia kiekviename iš jų matomos įvairios detalės.
Prie pirmojo, kuris pavadintas „valdišku Vyčiu“, nurodyta, esą valstybės herbo kairėje matyti cherubinas, „tamsiųjų jėgų, pragaro simbolis“ (iš tiesų tai yra grifas – erelio ir liūto hibridas, cherubinas yra antgamtinė dvasinė būtybė, aukštesniojo rango angelas), o dešinėje – vienaragis, „seksualinių iškrypėlių simbolis“.
Žirgo jojimo kryptis (kairėn) neva reiškia judėjimą į tamsą pagal Saulės sukimosi kryptį, simbolizuoja materializmą, gobšumą, susinaikinimą, o pentinai – prievartą ir išnaudojimą.
Jis esantis „sustabdyto ir išgąsdinto Žirgo pozoje“, o uždėti diržai vežimui tempti tariamai rodo, kad tai tėra darbinis gyvulys.
Virš raitelio galvos pakeltas kalavijas (kalbama apie kardą, bet lietuvių kalboje taip paprastai vadinami lenkti vienašmeniai kertamieji ir duriamieji ginklai) tariamai simbolizuoja klastą ir agresiją.
„Šitaip kariai jodami į mūšį laikydavo kardus, kad priešininkai nematytų jo ilgio ir negalėtų nuspėti, kaip toli jis gali pasiekti“, – rašoma prie herbo.
Paveiksliuko autorių žodžiais, geltona ir mėlyna skydo spalvos simbolizuojančios „nuo faraonų laikų iki dabar atėjusių masonų valdymą“.
„Tikrasis Vytis“, anot jų, judantis kaip Saulė, simbolizuoja dvasingumą, atgimimą ir tobulumą.
Už galvos iškeltas kalavijas esą simbolizuoja, kad mes visų pirma vadovaujamės protu, ne jėga.
Ant skydo nupieštas ne dvigubas Jogailos kryžius, o „mūsų pagrindinis dvasingumo simbolis, vadinamas Gedimino stulpais“. Vyšninė fono spalva tariamai simbolizuoja kraują – gyvybės simbolį.
Spalvos nurodytos įstatyme
„Facebook“ vartotojos minėtos Konstitucijos 15 straipsnyje nurodyta tik tai, kad valstybės herbas yra baltas Vytis raudoname lauke. Jį, kaip ir vėliavą bei jų naudojimą, apibrėžia įstatymai.
Būtent specialiame įstatyme, ne Konstitucijoje, detalizuota, kaip atrodo Vytis. Tam skirtas Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 4 straipsnis. Čia detaliai aprašyta, kaip herbas atrodo, kaip jis naudojamas ir kur turi būti kabinamas.
„Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją.
Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai)“, – teigiama įstatyme.
Valstybės herbo etalono piešinys pateiktas šio įstatymo 1 priede. Šiame teisės akte pateikta ir daugiau herbo etalonų, pritaikytų įvairioms reikmėms (institucijų ir įstaigų iškaboms, antspaudams, dokumentų blankams, uniformų skiriamiesiems ženklams ir pan.).
Įstatyme nurodyta, kad valstybės herbo etaloną rengia ir prezidentui teikia Lietuvos heraldikos komisija. Jį šalies vadovo teikimu tvirtina parlamentas.
Taigi mėlyna ir geltona spalvos herbe numatytos įstatymu be jokio papildomo paaiškinimo, jos naudojamos ne kaip kokių nors organizacijų simbolis.
Ginčijosi ir dėl uodegos
Diskusijos dėl Vyčio piešinio Lietuvoje virė ne kartą. 1990-aisiais atkūrus Nepriklausomybę ir raitelį ant žirgo įtvirtinus kaip valstybės herbą, nestigo nesusipratimų dėl jo vaizdavimo bei naudojimo.
Pavyzdžiui, litų monetose žirgas buvo skirtingas: pakelta arba nuleista uodega. Vyčio žirgas nuleista uodega buvo išspausdintas ir pirmojoje lietuviškų pasų serijoje.
Vėliau kilo dilema dėl šiek tiek skirtingų herbo etalonų. Herbą – Vytį raudoname lauke – Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas patvirtino dar 1991 m. rudenį, nuo to laiko jis nesikeitė.
2008-ųjų pavasarį buvo priimta nauja Valstybės herbo įstatymo redakcija, bet etalonas, sukurtas dailininko Arvydo Každailio, nepakito.
Nepaisant to, kilo sumaištis. Ankstesniais metais Vyriausybės kanceliarija paprašė dailininko Rolando Rimkūno sukurti valstybės vėliavos ir herbo vektorizuotus etalonus, kad juos būtų lengviau perkelti į elektroninę erdvę.
Taip pat skaitykite: Vyriausybės ir Seimo patvirtinti Lietuvos herbai skiriasi
Kanceliarija patvirtino pateiktus etalonus (jiems pritarė ir Heraldikos komisija). Jie buvo persiųsti valstybės institucijoms. Šios galėjo herbo pavyzdžius naudoti oficialiuose blankuose, antspauduose ir interneto puslapiuose.
Institucijos maždaug pusmetį taip ir darė, bet iš naujo patvirtino senąjį herbo etaloną, kuris šiek tiek skyrėsi nuo užsakytojo Vyriausybės. Pavyzdžiui, neliko paauksuotos žirgo pasagos, skydas šiek tiek padidėjo, raitelis žvelgė kiek tiesiau, pakito žirgo galva.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos interneto puslapyje publikuojami pora senesnių Lietuvos herbo pavyzdžių, kuriuose žirgas joja kairėn, naudotos ne vien raudona ir balta spalvos, kalaviją raitelis laiko virš galvos lygiagrečiai Žemės paviršiui.
15min verdiktas: melas. Abejonės dėl Vyčio reiškiamos nepagrįstai. Konstitucija numato, kas yra valstybės herbas, bet jį (spalvas, piešinio detales) tiksliau apibrėžia įstatymas. Taigi naudojamas herbo etalonas Pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
