Moksleivio motina su skundu kreipėsi į lygių galimybių kontrolierę Aušrinę Burneikienę. Moteris suabejojo, ar „Skaitiniuose“ pateikta sakmė yra tinkama mokymo priemonė moksleiviams. A.Burneikienė, išnagrinėjusi skundą, rekomendavo Švietimo ir mokslo ministerijai papildyti vadovėlį, praneša „Lietuvos rytas“.
Taigi dėl to moterys niekada neturi poilsio, o vyrai padirbę gali ir pailsėti, – tokiais žodžiais baigiama sakmė.Lygių galimybių kontrolierės nuomone, greta tautosakos ištraukos vaikams reikėtų pateikti ir komentarą, kuris nemenkintų moterų.
Vienos garsiausių Lietuvos mokytojų Laimos Abraitytės sudarytame vadovėlyje pateikiama tautosakos pavyzdžių apie darbą. Sakmėje „Senelis moko žmones darbų“ pasakojama, kaip kartą nežinomas senelis pamokė mergaitę pasidaryti mestuvus audeklui. O mergaitė vėliau pamelavo, kad to išmoko pati. O vyras, to paties senelio pamokytas pasigaminti arklą, atvirai papasakojo, kas yra jo mokytojas.
Senelis ant mergaitės supykęs ir pasakęs, kad ji už melavimą nei dieną, nei naktį neturėsianti poilsio. O vyrui senelis taręs, kad jis ir padirbsiąs, ir pailsėti galėsiąs. „Taigi dėl to moterys niekada neturi poilsio, o vyrai padirbę gali ir pailsėti“, – tokiais žodžiais baigiama sakmė.
Penktaklasio motina tikina, kad jos sūnus supratęs, jog sakmėje rašoma apie jo tėvą ir motiną. Šis 2004 metais išleistas vadovėlis sulaukė jau kelių leidimų. Šią mokymo priemonę rekomendavo Švietimo ir mokslo ministerija.
Vadovėlio autorė L.Abraitytė lygių galimybių kontrolierei paaiškino, kad toks sakmės supratimas yra šiurkštus. Esą nesuvokiama kūrinio meninė žaismė, humoras.
„Vertinant meninius kūrinius vien moterų ir vyrų lygių teisių aspektu, tektų nurašyti bent tris ketvirtadalius visos lietuvių ir pasaulio grožinės literatūros kūrinių“, – tikino ji. Tokį požiūrį į tautosakos kūrinį ji vadino neprofesionaliu, vienpusišku, net – dogmatišku.
Tačiau L.Abraitytė pabrėžė, kad neprieštarautų, jog ši sakmė į vadovėlį nebūtų įtraukta, jei lygių galimybių kontrolierei tekstas atrodo ydingas ir nepriimtinas.
Prieš porą metų A.Burneikienė tyrė skundą dėl septintokų vadovėlyje, skyriuje apie skaitvardžius, cituojamo Bronislavo Nušičiaus teksto. Jame netekėjusios moterys buvo prilygintos nuliui, o ištekėjusios – 10, primena „Lietuvos rytas“.
„Nulis, vaikai, nieko nereiškia. Tačiau jei prieš jį parašytume vienetą, bus dešimt, jeigu dvejetą – bus dvidešimt. Tai paaiškinti nėra lengva. Štai, pavyzdžiui, mano žmona. Kol ji nebuvo ištekėjusi už manęs, buvo niekas, nulis. O kai ištekėjo, tapo ponia, ponia mokytoja. Nuo to laiko visas miesto moteris mes pradėjome laikyti nuliais, o bet kuris skaičius dešimt mums atrodė vyras ir žmona“, – rašoma vadovėlyje.
Kontrolierė padarė išvadą, jog vadovėlio tekstas aiškiai formuoja neigiamas nuostatas apie moters socialinį vaidmenį, parodo moterį kur kas menkesnę, mažiau svarbią ar reikšmingą visuomenėje nei vyras.
