Pasak archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, pernai pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV amžiuje laidoti elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai.
Bedugnės kapinyne archeologai aptiko sudegintų mirusiųjų palaikų ir daugiau nei 300 XIV amžiaus degintinių kapų įkapių: kario ginkluotės elementų, šarvų detalių, puošnių žirgo kamanų apkalų, svarstyklių svarelių ir daug kitų radinių.
Beveik dvi dešimtis moksleivių, studentų, savanorių ir talkininkų subūrusi archeologinė ekspedicija šiemet per tris savaites sieks surinkti naujų duomenų apie Vytauto laikų karius raitelius, jų laidojimo būdą, atskleisti kapinyno santykį su netoliese esančia Senųjų Trakų piliaviete.
Archeologinius tyrimus organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus su Prigimtinės kultūros institutu, tyrimus remia Vasario 16-osios fondas.
