Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologai tyrinėja šiaurinėje kurtinoje, kur bendrovė „Pamario restauratorius“ tęsia dar 2014 metais pradėtus Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbus, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir visuomeninių renginių infrastruktūrą.
Archeologiniai tyrimai pagal numatomas šių darbų apimtis jau įpusėjo. Jų metu atkasti seniausių Klaipėdoje pastatų liekanos, rasta XIII-XV a. radinių, išsiaiškinta šioje vietoje buvusio gamtinio reljefo specifika.
O štai čia žaidimas – galvijo pirštakaulis, pripildytas švinu. Jis sunkus, pasistatydavo juos ir mušinėdavo XIII-XVII amžiuje. Tai kėglių pirmtakas.
„Tai kovos peilis. Štai arbaleto strėlių antgalis, kol kas rastas vienintelis. Lanko strėlės antgalis, žvejybinis tinklo pasvaras, kurį kabindavo į tinklus, žvejybinis kabliukas. Pilnai išlikę dvinariai arklio žąslai, pasaga nepilna, nulūžęs galiukas. Visi šie radiniai datuojami XIII-XV amžiumi. O štai čia žaidimas – galvijo pirštakaulis, pripildytas švinu. Jis sunkus, pasistatydavo juos ir mušinėdavo XIII-XVII amžiuje. Tai kėglių pirmtakas. Tarp radinių ir daili apyrankė izomorfiniais galais, su gyvuliukų ausytėmis“, – radinius aprodo Klaipėdos piliavietėje besidarbuojantys archeologai.
Tyrinėjimai atskleidžia naujos medžiagos apie uostamiesčio istoriją bei jos žmones.
„Dabar mes stovime ant XIII amžiaus antros pusės struktūrų – tai židinių vietos ir pastatų struktūros, maždaug XIV amžiaus pradžios. Mes esame priešais pilį, kur buvusi papilio gyvenvietė, miesto dalis. Tai buvę karkasinės struktūros mediniai pastatai medinėmis grindimis, yra pora atviro tipo židinių, ne krosnys. Kol kas radinių nedaug“, – pasakoja archeologas Rokas Kraniauskas.
Manoma, kad priešais pilį buvusiuose nedideliuose pastatėliuose gyveno pilies darbuotojai, galbūt statybininkai. Šis priešpilio miestelis egzistavo XIII-XV amžiuje. Vėliau, fortifikuojant Klaipėdą įtvirtinimais miestas buvo nukeltas į dabartinio senamiesčio vietą. Radiniai padės archeologams preliminariai sudėlioti buvusio miestelio planą.
Matyti, jog pastatų būta nedidelių, mat juos apšildyti buvo sunku. Patalpos buvusios apie 20 kvadratinių metrų.
Pilis buvo kalvelėje
Dvi rastos atviro tipo židinio vietos – rebusas archeologams. R.Kraniausko teigimu, čia vienas kitą dengia daug istorinių sluoksnių, mat žmonių gyvenimas virė bene 300 metų.
„Istoriografijoje susiformavusi nuomonė, kad pilis, miestas kūrėsi labai žemoje vietoje Tą pasako net ir pavadinimas Klaipėda – klaipyti pėdas, tarsi būtų žemoj, pelkėtoj vietoj. Iš tiesų, šių metų tyrimai rodo, kad tai buvusi smėlio, žvyro kalva, virš jūros lygio iškilusi apie keturis metrus. Pilies niekas pelkėje nestatys, statė natūralioje kalvelėje“, – sakė Klaipėdos universiteto archeologas.
Kasinėjimų vietoje, visai netoliese aptiktų buvusių pastatų, rasta daug žmonių kaulų, kurie guli ne anatomine tvarka. Manoma, jog jie čia galėjo būti atvežti kartu su gruntu arba yra čia buvusių kapinių. Žinoma, kad šalia pilies veikė bažnyčia, šalia kurios laidoti žmonės, tad tai gali būti senųjų klaipėdiečių palaikai.
Aptiko medines konstrukcijas
Atkasus griovį, kuris siekia XVI amžių, joje aptiktos medinės konstrukcijos. Anot archeologo Gintauto Zabielos, medinės konstrukcijos tvirtino suplūktą žemę vidinėje griovio pusėje.
„Tokio dalyko teko griebtis, nes, kaip matome, yra labai biri žemė, smėlis, iškasus griovius sienelė nesilaikė, padarytas sutvirtinimas iškart arba praėjus laiko tarpui. Tai vėlesnės pilies, naujųjų laikų pilies, kuomet buvo padidinta ir supilti aukštesni pylimai, griovys. Esanti medinė lenta yra dar vėlesnio griovio liekanos, nes pilis visą laiką plėtėsi, ją vis sutvirtino. Tobulėjo karinė technika“, – pasakojo G.Zabiela.
Kur iš tiesų buvo pastatyta pilis, archeologai tiksliai nustatė tik dabar, anksčiau turėta tik spėlionių.
„Aš manau, po šių metų kasinėjimų savo seniausią istoriją Klaipėda turėtų rašyti truputį kitaip. Jei ne smarkiai kitaip. Kasinėjimai dar nesibaigė, dar vidurys, – sako G.Zabiela. – Esant tokiai situacijai viskas vyko čia, o ne kur nors kitur, kaip buvo spėliojama. Iki šiol buvo labai neaiški vieta, kur įsikūrė. Įtarta, kad aukštesnėje vietoje, o matome, kad pasirinkta natūrali buvusi kalva, pakankamai aukšta, 3-4 m virš jūros lygio, šalia tos kalvos piliavietė ir kūrėsi. Neaišku, ar būta gyvenviečių prieš pilį, nes vieta paranki, ar turime gyvenviečių liekanas tik piliai įsikūrus, lieka klaustukas. Kai žinome, kaip kūrėsi, galime prognozuoti, kur ankstyvoji pilis buvo, nes kaip žinome Klaipėdoje pilis po metų buvo perstatyta iš medinės į mūrinę“.
