Kaip teigiama Zarasų savivaldybės pranešime, archeologai Mineikiškių piliakalnį tyrinėjo jau ne kartą. 1949 ir 1974 metais surinkta medžiaga leido spėti, kad čia būta senosios gyvenvietės.
„Lietuvos istorijos instituto archeologė dr. Agnė Čivilytė ir doktorantas Vytenis Podėnas, įgyvendindami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupės projektą „Vėlyvojo bronzos amžiaus (1100–500 m. pr. Kr.) ekonomika rytiniame Baltijos jūros regione: naujo modelio link“, atrado senosios gyvenvietės vietą ir gausybę istorinių radinių Mineikiškių piliakalnyje (Zarasų seniūnija).
Mineikiškių piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. po Kr., mokslininkų jis buvo žvalgytas 1949 m., 1972 m. Vadovaujantis šiais žvalgybiniais tyrimais, buvo spėjama, jog čia galima būtų aptikti senosios gyvenvietės pėdsakus“, – teigiama pranešime.
Spėjimai pasitvirtino – piliakalnyje aptikta unikalių radinių.
Anot archeologės dr. A.Čivilytės, tokio tipo gyvenvietės atradimas, kai archeologinėje aikštelėje matomas aiškus medinės rąstelių tvoros fragmentas, yra retas reiškinys.
„Geriausiai tokie vaizdai atsiskleidžia pakėlus į dangų droną“, – sakė dr. A.Čivilytė. Mokslininkė, prie piliakalnio apsilankius Zarasų savivaldybės ir kitų institucijų atstovams, pasakojo apie to laikmečio žmonių gyvenimo būdą, kai pagrindiniais keliais buvo vandens keliai (šalia Mineikiškių piliakalnio teka upė Nikaja, priklausanti Dauguvos baseinui), dominavo gyvulininkystė (augintos maistui kiaulės, ožkos), dirbiniai iš kaulų, ragų, akmens.
Archeologai kasinėjimų metu Mineikiškių piliakalnyje rado gyvulių kaulų, manoma, kad buvo valgoma ir arkliena, kaulinių adatų, raginį vinį, įvairių formų akmeninių kirvukų, iš kurių vienas yra baltų smilčių vaikiškas (be paskirties, kaip galimas suaugusiųjų veiklos kopijavimas), kaulinių amuletų su skylute, žvėrių dantų.
Mokslininkai taip pat aptiko akmeninį karo kirvį su dviem brūkšniais, kas gali liudyti, jog jis priklauso skandinaviškai kultūrai, taip pat rastos formos lieti metalui – visi šie radiniai įrodo, jog ir Baltų žemėse prieš 3,5 tūkst. metų gyvenę žmonės pažino metalo liejimo techniką, palaikė ryšius su Skandinavijos žemių gyventojais, dirbiniai iš metalo buvo lyg ano laikmečio pinigai, mainų objektas.
„Baltijos gentys parduodavo gintarą. Kol kas nei gintaro, nei metalo Mineikiškių piliakalnio senojoje gyvenvietėje nerasta“, – rašoma pranešime.
Archeologiniai kasinėjimai senojoje gyvenvietėje bus tęsiami. Minėto projekto partneriai – Gioteborgo universitetas (Švedija). Mokslininkų grupėje dar dirba Karolis Minkevičius ir Giedrė Piličiauskienė iš Vilniaus universiteto ir Heidi Luik iš Tartu universiteto.
